J. Bockas (1928–2010) – vienas išraiškingiausių ir talentingiausių Amerikos kompozitorių. Su dainų tekstų autoriumi Sheldonu Harnicku per keturiolika metų trukusią partnerystę J. Bockas parašė partitūras trims garsiausiems Brodvėjaus istorijoje miuziklams – „Fiorelas“ (1959), „Ji myli mane“ (1963) ir „Smuikininkas ant stogo“ (1964). Jo darbai liudija muzikinio meistriškumo, dramatiško jautrumo ir meninio dosnumo vertę Brodvėjaus scenoje.

Kompozitoriaus J. Bocko, libretisto Josepho Steino ir dainų tekstų autoriaus S. Harnicko 1964 m. parašytas miuziklas „Smuikininkas ant stogo“, kaip ir garsieji miuziklai „Mano puikioji ledi“, „Sveika, Doli“, „Vestsaido istorija“ ar „Muzikos garsai“, priklauso šio žanro aukso fondui. Kai 1958 m. J. Bockas ir S. Harnickas debiutavo kaip bendraautoriai, jie abu jau buvo šio to pasiekę. Ir nors pirmasis dueto darbas – miuziklas „Grožio konkursas“ – neturėjo pasisekimo, tačiau atkreipė visuomenės dėmesį į talentingą kūrėjų ansamblį. Po metų atėjo ir didžioji sėkmė: ją atnešė miuziklas „Fiorelas“. Jame autoriai muzikos, poezijos ir šokio priemonėmis pasakojo vieno populiariausių to meto politikų Fiorello La Guardia, 1933–1945 m. dirbusio Niujorko burmistru, biografiją. Muzika ir dainų tekstai sukėlė furorą, ypač satyriniai kūrinio epizodai. Šis sceninis veikalas autoriams, statytojams ir atlikėjams pelnė aukščiausią pripažinimą ir įvairių apdovanojimų. Po dar dviejų, ne ypač nusisekusių miuziklų („Lepūnėlis“ ir „Ji mane myli“) autorių tandemas ėmėsi žydų literatūros klasiko Šolom Aleichemo apsakymų apie pienininko Tevjė ir jo šeimos (žmonos Goldės ir dukterų Ceitelės, Hodelės, Chavos, Šprincės ir Bielkės) gyvenimą mažame miestelyje Anatevkoje carinės Rusijos laikais, ore jau tvyrant 1905 m. revoliucijos nuojautai.

Visuotinai pripažinti šlageriai

Pirmoji „Smuikininko ant stogo“ premjera įvyko 1964 m. rugsėjį. Gimė vienas ryškiausių ir novatoriškiausių muzikinio teatro spektaklių su labai stipriu humanistinių idėjų užtaisu, suprantamas viso pasaulio publikai, nepriklausomai nuo rasės ir tautybės. Tai miuziklas, kurio muzika kupina temperamento ir aistros. Joje klausytojas atpažįsta stilizuoto žydų folkloro, senų romansų elementus, o šalia jų skamba tipiškos šiuolaikinės temos su joms būdinga ritmika, melodika ir harmonija. Daugelis miuziklo numerių tapo visuotinai pripažintais šlageriais. Tai ir jau prologe nuskambanti tema „Tradicija“, ir Tevjė dainelė „Jei turtingas būčiau…“, ir visų veikėjų atliekama daina „Saulė teka, saulė leidžias…“ bei kitos. Lyriško, humoristinio spektaklio sėkmę didžia dalimi lėmė režisieriaus ir choreografo Jerome‘o Robbinso meistriškumas, tad jame svarbią vietą užima ne vien dainavimas ir vaidyba, bet ir šokis.

Miuziklas „Smuikininkas ant stogo“ jo bendraautoriams pelnė daugelį prestižinių apdovanojimų ir atnešė pasaulinę šlovę. Pirmajame Brodvėjaus teatro pastatyme Tevjė vaidmenį atliko žymusis Zero Mostelis, o jo žmoną Goldę vaidino šokėja Marija Karnilova. „Smuikininkas ant stogo“ pranoko visus sėkmės rekordus, sulaukęs fantastiško pastatymų Brodvėjuje skaičiaus: per devynerius metus jis parodytas 3242 kartus! Po premjeros jis buvo statomas dar 32 šalyse, o miuziklo herojai scenoje prakalbo 16 skirtingų kalbų. Miuzikle sukuriamas ryškus žydų gyvenimo mažame miestelyje koloritas. „Smuikininko ant stogo“ leitmotyvas – tradicija. Ji labai svarbi pagrindiniam miuziklo veikėjui – pienininkui Tevjė. Tačiau senieji papročiai neišlaiko konfrontacijos su jaunąja, kitaip į pasaulį žiūrinčia karta…

M. Rojus dainuos kartu su dukra

Dvidešimt metų rodomame Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro spektaklyje keičiasi atlikėjų kartos – kažkada vaidinusieji jaunuolius į sceną grįžta kaip naujų personažų „tėvai“, tačiau „Smuikininkas ant stogo“ taip patinka publikai, kad spektakliuose salėje niekuomet nestinga žiūrovų. Lapkričio 26 d. spektaklyje pagrindinį Tevjė vaidmenį atliks solistas Mindaugas Rojus, o jo dukros Šprincės vaidmuo patikėtas Lėjai Rojutei, Muzikinio teatro orkestre tradiciškai gros Kamilė Rojė.

Spektaklyje taip pat dainuos balsingiausi teatro solistai: Aurelija Dovydaitienė – Goldė, pienininko Tevjė žmona; pienininko žaviosios dukros: Oksana Auškalnytė-Mockuvienė – Ceitelė, Oksana Štemanetian – Hodelė, Živilė Subačiūtė – Chava, Bielkė – Vytautė Rimkutė. Tevjė žentais taps: Tadas Jakas – Motelis, Vilius Trakys – Perčikas, Gytis Šimelionis – Fedia. Išgirsime solistus – Eleną Anužienę – Šandelė, Šarūną Juškevičių – Rabinas, niekas nesuabejos, kad Loretos Ramelienės arba Jentės dėka ištekės visos pageidaujančios, Virginijus Pupšys taps Leizeriu Volfu, Arūnas Ramelis – Mordcha, Martynas Stankevičius debiutuos kaip Mordcha, smuikininko solo atliks Regina Sarkisova.

Pirmas pastatymas Lietuvoje

2000 m. pirmą kartą Lietuvoje „Smuikininką ant stogo“ pastatė Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras. Pastatymą inicijavo teatro garbės dirigentas Stasys Domarkas, kuris susipažino su Janu Šurmėjumi (lenk. Jan Szurmiej) dar 1999 m. Kauno valstybiniame muzikiniame teatre Džono Kanderio miuziklo „Zorba“ pastatymo metu. Jano Šurmėjaus „Smuikininko ant stogo“ pastatymai jau daugiau nei dešimtmetį rodomi Vroclave, Gdynėje ir Lodzėje. Premjera Klaipėdoje pristatyta ir 2011 m.

Pastatymus Klaipėdoje kūrė dirigentas S. Domarkas ir menininkų grupė iš Lenkijos – režisierius J. Šurmėjus, scenografas Voicechas Jankoviakas (lenk. Woiciech Jankowiak) ir kostiumų dailininkė Marta Hubka. Spektaklyje dalyvauja ne vien profesionalūs aktoriai, bet ir choras, baleto trupė ir dauguma pagalbinio personalo, iš viso per 100 žmonių.

Režisierius J. Šurmėjus sako, spektaklio populiarumas – fenomenalus. Klaipėda vis grįžta prie šio miuziklo, nes žmonės nori ateiti į šitą spektaklį, o aktoriai turi kur save išreikšti. Nors gimė Amerikoje, vis dėlto „Smuikininkas ant stogo“ sukurtas veikiant Europos literatūrai.

J. Šurmėjaus žodžiais, šis veikalas universalus. Taip, jame viskas pateikiama per žydų kultūros prizmę, bet tai nėra spektaklis apie žydų anklavą. Veikale kalbama apie bendražmogiškumą, apie tam tikrą gyvenimo filosofiją, apie toleranciją, apie tai, kad pasaulis keičiasi, kad reikia eiti pirmyn. Kalbama apie tėvynę, apie šeimą, apie bendruomenę, kuri yra išvaroma, ir tai liečia daug tautų.