- Asta Dykovienė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Šventinis siurprizas Laikrodžių muziejuje
-
Šventinis siurprizas Laikrodžių muziejuje
-
Šventinis siurprizas Laikrodžių muziejuje
-
Šventinis siurprizas Laikrodžių muziejuje
-
Šventinis siurprizas Laikrodžių muziejuje
-
Šventinis siurprizas Laikrodžių muziejuje
-
Šventinis siurprizas Laikrodžių muziejuje
-
Šventinis siurprizas Laikrodžių muziejuje
-
Šventinis siurprizas Laikrodžių muziejuje
-
Šventinis siurprizas Laikrodžių muziejuje
-
Šventinis siurprizas Laikrodžių muziejuje
-
Šventinis siurprizas Laikrodžių muziejuje
-
Šventinis siurprizas Laikrodžių muziejuje
Penktadienį Laikrodžių muziejuje atidaryta paroda „Vytis istorijoje ir dailėje“. Ji skirta Liublino unijos 450-ųjų metų jubiliejui ir Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 30-osioms metinėms paminėti.
Parodos ašis – pirmasis Lietuvos dailės muziejaus laikrodžių rinkinio laikrodis su Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės vyčiais, esančiais Abiejų Tautų Respublikos herbe.
Laikrodis pagamintas Karališkojoje Meiseno porceliano manufaktūroje su vienu svarbiausiu Lietuvos simboliu.
Šis laikrodis yra pirmasis muziejaus eksponatas su Vyčiu. Laikrodis su lietuvišku Vyčiu, esančiu Abiejų Tautų Respublikos herbe, pagamintas Vokietijoje, Meiseno Karališkojoje porceliano manufaktūroje.
Porcelianinį laikrodžio korpuso modelį, 1745 m. sukūrė vieni žymiausių šios manufaktūros meistrų – dailininkas Johannas Joachimas Kaendleris (1706–1775) ir modeliuotojas Johanas Friedrichas Eberleinas (1695–1749).
Tai patvirtina ant porcelianinio laikrodžio korpuso apačios esantis modelio numeris „452" ir Meiseno Karališkosios manufaktūros ženklas „Mėlyni sukryžiuoti kardai".
Laikrodžio porceliano dalys lipdytos ir tapytos rankiniu būdu. Ant laikrodžio korpuso nugarinės dalies metalinių durelių vidinės pusės išgraviruota monograma „Aloys Seidel in Meissen“ nusako šio laikrodžio laikrodininko autorystę.
(Vytauto Liaudanskio nuotr.)
Laikrodžio mechanizme yra užrašas „Lenzkirch“. Tai laikrodžių įmonė, kurioje buvo pagamintas mechanizmas. Įmonė buvo įkurta 1851 metais Vokietijoje, Badeno Lenzkircho kaime ir veikė iki 1932 metų.
Remiantis Meiseno manufaktūros gaminio modelio numeriu bei sukryžiuotų kardų ženklo modifikacija ir užrašu ant mechanizmo, buvo padaryta išvada, kad šis laikrodis buvo pagamintas Meiseno porceliano manufaktūroje laikotarpyje nuo 1850 iki 1924 metų.
Pagrindinis laikrodžio akcentas – Abiejų Tautų Respublikos (1569–1791) herbas su Vyčiais susiformavo ATR pirmojo valdovo, Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Žygimanto Augusto, valdymo laikais.
Ant laikrodžio šis herbas atsirado Augusto II Stipriojo (1670-1733) dėka, kai šis Saksonijos kurfiurstas 1697 m. buvo išrinktas ATR karaliumi ir jo pastangomis 1710 m. buvo įkurta Meiseno Karališkoji porceliano manufaktūra.
Šioje manufaktūroje pradėta europietško porceliano gamyba išgarsėjo dėl puikios dirbinių kokybės ir konkuravo su iki tol dominavusiu kinietiško porceliano importu.
Manoma, kad eksponuojamas laikrodis buvo pagamintas pagal specialų užsakymą vienam iš XIX a. Abiejų Tautų Respublikos jubiliejų paminėti.
Tai galėjo būti ATR įkūrimo 300 metų jubiliejaus proga.
Šio laikrodžio tyrimo, kurį atliko Laikrodžių muziejaus vedėjas Romualdas Martinkus, faktus patvirtino: Meiseno porceliano Manufaktūros archyvaras, istorinių rinkinių vadovas, dr. Peteris Braunas ir istorinės kolekcijos tyrėja Sylvia Braun, taip pat Meiseno porceliano Fondo generalinė direktorė Anja Hell ir mokslinė bendradarbė, kuratorė Susanne Bochmann.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
„Auksiniai svogūnai“ grįžo: suskaičiuoti ir apdainuoti ryškiausi politikos herojai ir nusidėjėliai3
Pandemijos pristabdyti, bet dar labiau subrendę, legendiniai, fantastiški, ryškiausiomis žvaigždėmis ir sąmoju spindintys, politikos nusidėjėliams akis graužiantys Lietuvos humoro apdovanojimai „Auksiniai svogūnai“ sugrįžo....
-
„Auksiniai scenos kryžiai“ – dizainerei S. Straukaitei, scenografei L. Liepaitei2
Minint Tarptautinę teatro dieną, trečiadienio vakarą Klaipėdos dramos teatre įteikti prestižiniai teatro apdovanojimai „Auksiniai scenos kryžiai“. ...
-
Klaipėdoje teatralams bus įteikti Auksiniai scenos kryžiai1
Klaipėdos dramos teatre trečiadienį vyks Auksinių scenos kryžių apdovanojimų ceremonija. ...
-
Klaipėdos teatralams bus įteikti „Padėkos kaukės“ apdovanojimai
Klaipėdoje kuriantiems teatralams už reikšmingiausius 2023 metų teatro darbus ir nuopelnus pirmadienį bus įteikti „Padėkos kaukės“ apdovanojimai. ...
-
KVMT istorinę praeitį ir ambicingą ateitį sujungs V. Karčiausko sukurtos skulptūrinės miniatiūros6
„Prie senojo muzikinio teatro buvęs akmuo primena samaninį agatą, kuris net vandeniu pjaunant svaido žiežirbas, nes tvirtas ir savitas, kaip ir pati Klaipėdos krašto bei čia kūrusių žmonių istorija“, – sako žinomas skulptor...
-
Tarptautinei teatro dienai – premjera ir žiūrovų pamėgti spektakliai Žvejų rūmuose
Pasitinkant tarptautinę teatro dieną Klaipėdos Žvejų rūmuose kovas buvo paskelbtas teatro mėnesiu. ...
-
Žvejų rūmuose – „Labai asmeniškos dainos“
Kovo 28-ąją 18.30 val. Klaipėdos Žvejų rūmai kvies praleisti vakarą su Neda Malūnavičiūte ir Richardu Baniu. Koncertinei programai „Labai asmeniškos dainos“ jie kruopščiai atrinko per 30-ies N. Malūnavičiūtės kūrybin...
-
Legendinis Klaipėdos būgnininkas pasitinka jubiliejų: žinau, kad groti nenustosiu1
Džiazo gerbėjų puikiai žinomas ne tik Klaipėdoje, visoje Lietuvoje, bet ir užsienyje, būgnininkas Edmundas Federavičius, sutiko pasidalinti savo įspūdingo gyvenimo prisiminimais. ...
-
Lipdukai ant langų – ir paukščiams, ir kariams2
Paukščiai žūva atsitrenkę į langus ne tik pavasarį, didžiųjų migracijų metu, kai kuriose vietose tai aktualu visus metus. Tačiau nebūtina ant stiklų klijuoti juodus plėšrūnų siluetus, galima ir kažką gražaus, svarbu, kad stikla...
-
Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje – interpretacijos juostų tema
Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje atidaryta Velykoms skirta Klaipėdos karalienės Luizės jaunimo centro vaikų darbų paroda „Pavasaris juostom išaustas“. Šiai parodai jaunieji keramikai nulipdė šimtaraščių juo...