Šviesioji tamsos pusė: Apolono metamorfozė

  • Teksto dydis:

Jau septintą kartą vasaros pradžia Klaipėdoje sutaps su vienu iš svarbiausių teatrinių įvykių Vakarų Lietuvoje – per gegužę ir birželį išplisiantis tarptautinis teatro festivalis „TheATRIUM“ turės ką parodyti tiek kelioms dešimtims teatro profesionalų iš užsienio, tiek savai auditorijai.

Festivalį vienijantis šūkis

Nuo 2017 m. Klaipėdos dramos teatro rengiamas festivalis „TheATRIUM“ sudarytas iš dviejų stambių segmentų: Lietuvos teatro vitrinos, koncentruotai apžvelgiančios įvairių šalies teatrų kūrinius, bei tarptautinės programos – joje išskirtiniai scenos meno kūriniai iš įvairių pasaulio šalių.

Festivalį taip pat papildo satelitiniai renginiai – nuo muzikos koncertų iki susitikimų su teatro kūrėjais.

„TheATRIUM“ kūrėjai jau žengė pirmuosius žingsnius pristatydami šiųmetį festivalį – atskleista Lietuvos teatro vitrinos programa ir į prekybą išleisti jos bilietai, taip pat pasidalinta paaiškinimu, ką slepia festivalio simbolio Apolono įvaizdis ir visą „TheATRIUM“ apglėbiantis šūkis „Šviesioji tamsos pusė“.

„Tamsos pastaraisiais metais tiek daug, kad būtų labai nesunku surezignuoti, nebesipriešinti ir į ją nugrimzti. Karo brutalumas verčia suabejoti ir meno vaidmeniu. Gal menas nieko nebegelbsti ir nieko nekeičia, gal menininko misija tėra tik išsigalvota graži iliuzija?“ – apie šiais metais „TheATRIUM“ žinios išgryninimą kalbėjo festivalio meno vadovas Gintaras Grajauskas.

Rasti šviesos properšą

Anot G. Grajausko, po praeitų metų vasario 24-osios ne vienas pradėjo svarstyti savo buvimo šioje žemėje, savo darbų prasme, pajuto savo gyvenimo trapumą.

„Taip, teatras svarbus, gal net turintis galių keisti žmonių gyvenimus, bet tik tiems, kurie į jį ateina. Knygos irgi, jei ir keičia gyvenimus, tai tik tiems, kurie jas skaito. O ką daryti su tais, kuriems tai nesvarbu? Kurie tiki propaganda, sąmokslo teorijomis ir neturi užuojautos jausmo? Atslinkus tamsiems laikams, staiga pasirodo, kokia daugybė tamsių žmonių gyvena pasaulyje“, – klausė G. Grajauskas.

Jo teigimu, kai slegia vis tamsesnės ir niūresnės mintys, kaip niekad svarbu rasti joms atsvarą, savotišką rezistencijos erdvę, ir ta erdvė, jo nuomone, – menas ir kultūra plačiąja prasme.

„Tai yra vienintelis civilizacijos prieglobstis. Reikia tuo tikėti. Nes tai paskutinis žmonijos šansas – ta šviesioji tamsos pusė, teberusenanti dieviškoji kibirkštis, kurią nešiojame savyje. Šis nusiteikimas, tikėjimas, kad kuriantis, savo siela gyvas žmogus išsiplėš šviesos properšą net giliausioje tamsoje, ir tapo šių metų „TheATRIUM“ nešama žinia“, – tvirtino G. Grajauskas.

Antikos dievas – gelmėje

Šių metų festivalio nešamą žinią papildo ir renginio simboliu tapusio meno globėjo Apolono įvaizdis.

Jį kūręs Gediminas Pranckevičius Antikos dievą šįkart pavaizdavo vandens gelmėje.

Apoloną gaubia tamsa, į plaukus veliasi vandenyje siūruojantys tinklai, bet jo veidas ramus, tvieskiamas vandenį perveriančios šviesos.

„Gal tamsa nėra visiškai aklina? Gal kažkur tamsoje, kažkieno galvoje, jau gimsta šviesa, gimsta patys stipriausi kūriniai, turintys tokią galią, kokios dar neregėjome? Ar kuriantis žmogus gali įveikti tamsą? Ar gali tamsą įveikti teatro prožektoriai?“ – rašoma 2023 m. festivalio aprašyme.

Ir iš tiesų, ši vandens šydą perplėšianti šviesa savotiškai primena mitą apie Apolono gimimą audrų blaškomoje Delo saloje.

Jis ateina į pasaulį ir nutvieskia jį šviesa, o aplink viskas atgyja ir sužydi. Tamsą permainanti kūrybos šviesa yra ir „TheATRIUM“ viltis.

Išskirtinė meno fiesta

Formuodami vitrinos programą, organizatoriai stengėsi pateikti kuo platesnį žanrinį spektrą ir aprėpti kuo platesnę šalies geografiją.

Lietuvos teatro vitrina šiais metais vyks gegužės 24–28 d., joje bus pristatyta 11 naujausių Lietuvos kūrėjų spektaklių.

Pagrindinė vitrinos auditorija – svečiai iš užsienio, įvairių sričių teatro profesionalai: tarptautinių festivalių prodiuseriai, teatro kritikai, teatrų atstovai.

Šiais metais laukiama apie 40 svečių, planuojama ne tik jiems rodyti spektaklius, bet ir sudaryti sąlygas bendrauti, susipažinti su Lietuvos teatrų atstovais.

Tokia tinklaveika yra puiki proga lietuviams megzti ir gilinti tarptautinius ryšius. Pavyzdžiui, „Meno ir mokslo laboratorijos“ (MMLAB) spektaklis „Šokis objektui ir vaikui“ kovą vyko į Pakistaną, buvo kviečiamas net į tris didžiuosius miestus – Karačį, Islamabadą bei Lahorą.

MMLAB atstovai su teatro agentu iš Pakistano susipažino pernai „TheATRIUM“ Lietuvos teatro vitrinoje.

„Kaip ir kasmet, formuodami vitrinos programą, stengėmės pateikti kuo platesnį žanrinį spektrą ir aprėpti kuo platesnę šalies geografiją. Spektaklius atrenka festivalio rengėjų komanda, o vienas svarbiausių kriterijų jai – kad spektaklis galėtų sudominti ne tik Lietuvos žiūrovus, bet ir užsienio teatro festivalių organizatorius“, – apibendrino festivalio meno vadovas G. Grajauskas.

Na, o klaipėdiečiams ir miesto svečiams Lietuvos teatro vitrina – puiki proga koncentruotai ir vienoje vietoje pamatyti daug puikių Lietuvos teatro kūrėjų spektaklių.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių