Penktadienį 17 val. Baroti galerijoje Klaipėdoje atidaroma Monikos Furmanavičiūtės (Vilnius)  tapybos darbų paroda „Irvisdėltoneta“, veiksianti iki spalio vidurio.

„Jau 10 metų ieškau ko nepametusi. O gal ieškau visus 36 metus, – samprotavo autorė. – Tik paskutinę metų dekadą tos paieškos virto kūnu į kurį galėjau pažvelgti iš šalies – aš į ją, ji į mane. Ėmėme stebėti viena kitą palaipsniui besikeičiančias. Jų daugėjo ir daugėjo, bet nei vienoje neatpažinau tos, kurią jaučiausi praradusi. Paieškų proceso pradžioje radosi daugybė fotografijų kur mėginau atkartoti dingusiosios vaizdą, vėliau pasitelkdama vaizduotę piešdavau, tapydavau aplinkybes kuriose ji turėtų būti, ir ką veikti, kad aš ją atpažinčiau. Bet tai ką rasdavau neatitikdavo tą, kurios ieškojau ir vedė tolimesniems tyrimams. Taip paieškos virto patologija, persekiojančia manija, besaikiu dauginimu(-si) atvaizduose. Paieškų procesas, nesuinteresuotas ir nesuplanuojamas, virto kriminalistiniu tyrimu, tapo pagrindiniu mano tikslu.Jos ėmė išsigimti, rodė vis baisesnes grimasas stengdamosis įtikti, įtraukti, prijungti ir padraugauti - artimai ir intymiai. Jos daug laiko skyrė savianalizei, mėgdžiojo kitus kūnus, gilinosi į filosofiją, graikų mitologiją,  šiuolaikinių  jų tendencijas bet neatpažindavau nei vienos ir išsižadėdavau čia pat joms gimus. Jos man ėmė tyliai priekaištauti, ypač jei ilgesniam laikui reikia kur išvažiuoti ir užrakinti jas visas paliekant vienas. Pavasarį supratau, kad mano laikas rasti ją labai ribotas. Todėl skelbiu paiešką. Dingusiosios duomenys: Monika Furmanavičiūtė, gimė 1978 m., Vilnius, 2014 09 11 paskelbta paieška kaip įtariamosios. Plaukų spalva: šviesi, akys: žydros, ūgis: 173 cm. Dingimo dieną išėjo iš namų nuoga.“