Sudėtingi tarpusavio santykiai

Jūrininko profesija seniai nustojo būti graži, romantiška su nepakartojamais jūros vaizdais. Jūrininko darbas – pirmiausia sunki, monotoniška kasdienybė bet kokiomis oro sąlygomis, toli nuo namų, artimųjų, šeimos.

Jau ne vienerius metus jūrininkų darbą sunkina vis prastėjantys jų tarpusavio santykiai, kultūriniai ir sisteminiai skirtumai laivuose tarp Rytų ir Vakarų Europos, Azijos ir kitų regionų jūrininkų.

O kur dar pavojingas, o kai kada ir mirtimi dvelkiantis darbas laivuose, nelaimingi atsitikimai, juodieji sąrašai, savininkų pamesti laivai, vis didėjantys skirtumai tarp patogių ir nepatogių šalių vėliavų laivų?

Per pastaruosius 16–18 mėnesių daugybę jūrininkų problemų su naujais potėpiais tarsi iš vandenyno gelmių pakėlė per pasaulį nusiritusi pandemija. Ji apraizgė pasaulinį laivyną – nuo atskirų laivų iki atskirų laivybos šakų, kurios pandemijos sąlygomis pasirodė esančios menkai reikalingos.

Iki šiol neatsigauna pirmoji pandemijos smūgius pajutusi kruizinės laivybos sritis. Pasauliniame kruiziniame laivyne yra per 620 kruizinių laivų. Apie 300 tūkst. kruizinių laivų jūrininkų jau pusantrų metų dar vis tebelaukia reisų. Ir niekas nieko negali pakeisti, pasiūlyti ką nors kitką. Tarp laukiančiųjų yra ir dalis lietuvių, kurie sugebėjo įsidarbinti prestižinėse pasaulio kruizinės laivybos kompanijose.

Laivyba – šiuolaikinė vergovė

Pandemija atskleidė ir tai, kad kai kurioms šalims ekstremaliomis sąlygomis nesugebant rasti sprendimų, laivyba šimtams tūkstančių jūrininkų tapo lyg šiuolaikinė vergovė. Jie buvo ir toliau yra priversti dirbti laivuose ne dienomis, ne savaitėmis, o mėnesiais ilgiau, nei numatė kontraktai, nes pakeisti jūrininkų nebuvo kam.

Laivų įgulė keitimo krizę pandemijos akivaizdoje sukūrė ne kas kitas, kaip šalių vyriausybės. Didelė dalis jų taip ir nesugebėjo rasti sprendimo, kaip pakeisti jūrininkus.

Didelei daliai jūrininkų užsivėrė valstybių sienos.

Grįžę iš reisų jie privalėdavo ir toliau privalo izoliuotis, nors laivuose jūroje jie ir taip yra savotiškoje izoliacijoje.

Jau nekalbant apie tai, kad daugelis šalių užsidarė nuo jūrininkų.

Atplaukus į uostus jiems net neleidžiama išlipti į krantą. Pusmetį, metus, o kai kur ir ilgiau jūrininkai praleisdavo laivuose kojomis neliesdami žemės.

Pasipylė „rekordai“ yra žinių apie 13 ir daugiau mėnesių laivuose be keitimų išdirbusius jūrininkus.

Kodėl iki tol lyg ir pakankamai stipriai jūrininkams atstovavusios profsąjungos naujomis pandemijos sąlygomis tarsi iškėlė rankas prieš vyriausybes. Pandemija padarė dalį jūrininkų šiuolaikiniais vergais, o dalį išmetė tarsi į pakelę, atimdama iš jų darbą.

Tokia šiuolaikinė laivyba su neprognozuojamais pavojais, situacijomis, likimais. Niekas negali pasakyti, kas bus rytoj, po mėnesio ar po metų.

Nacionalinės vėliavos „išsitrynė“

Per pandemiją įvairiuose pasaulio regionuose ryškiai padaugėjo laivų pamestų kartu su įgulomis. To neturėtų būti, nes darbo jūroje konvencija apsaugo jūrininkus. Ji numato, kad bet kuriuo atveju jūrininkai turi būti sugrąžinami į namus.

Pandemijos sąlygomis tai ne visada veikė.

Supratimas, kad vėliavos šalis atsako už jūrininkų gerovę ir kritinėmis sąlygomis turi ginti savo šalies vėliavos laivų jūrininkus, tarsi „išsitrynė“. Akivaizdus pavyzdys tai, kad tik nedidelė dalis šalių jūrininko profesiją pripažino prestižine, taikė jiems įgulų keitimo, jūrininkų vakcinavimo lengvatas.

Apie Lietuvos, kaip jūrininkams palankios valstybės statusą nėra ko ir kalbėti, jei ji, jūrininkams grįžus iš reiso, taikė izoliacijos sąlygas, nebuvo jokių vakcinacijos lengvatų.

Dar gerai, kad Lietuvos vėliavos laivai, skirtingai nei kokie nors Ukrainos vėliavos laivai, nepaliko savų jūrininkų kur nors pamestų užsienio uostuose. Pagarba Lietuvos laivų savininkams, kurių laivai plaukioja techniškai tvarkingi, jau daugiau nei dvejus metus nėra areštuojami užsienio uostuose.

Ar išgirs jūrininkų norus?

Ką, jūrininkų nuomone, turėtų daryti šalys, kad joms pavyktų bent iš dalies sušvelninti tą situaciją, kuri susidarė dėl jūrininkų pusantrų metų lyg ir nepastebint jų problemų, nekreipiant į jas dėmesio?

Jūrininkai siūlo, kad kiekviename uoste iki 2021 m. pabaigos būtų įsteigti vakcinacijos punktai ir visų į juos atplaukusių laivų jūrininkams siūloma pasiskiepyti nuo COVID-19. Taip pat šalims siūloma iki 2021 m. pabaigos paskiepyti visus tų vėliavos šalių jūrininkus.

Labai svarbu visame pasaulyje įvesti pasiskiepijusiems jūrininkams „žaliosios juostos“ lengvatas, kurios leistų laisvai keistis įguloms laivuose, lankytis miestuose laivams atplaukus į uostus.