Vasarą į Lietuvą iš Afganistano buvo perkelti 87 šios valstybės piliečiai. Laikinai jie buvo apgyvendinti Raseiniuose, dalis ten ir liko.

Tačiau kai kurie atvykėliai nusprendė laimės ieškoti didžiuosiuose Lietuvos miestuose.

Šiuo metu Vilniuje darbo ieško 17 pabėgėlio statusą turinčių asmenų, Kaune – 15, Klaipėdoje – 2.

Dauguma atvykėlių ketina dirbti, 2 merginos norėtų studijuoti Lietuvos aukštosiose mokyklose.

Užimtumo tarnybos Klaipėdos specialistai prieš kelias dienas organizavo konsultacijas uostamiestyje gyventi ir dirbti pasirengusiai Noorzai šeimai.

Buvo patikslinti jų duomenys dėl išsilavinimo, gebėjimų ir pageidavimų darbui.

Vyriausioji specialistė Inga Dėringienė informavo, kad abu perkelti afganai nori dirbti ir šiuo metu kreiptasi į įmones dėl jų įdarbinimo.

Vyras Naseras turi aukštąjį universitetinį chemijos mokslų išsilavinimą, darbo kompiuteriu įgūdžių, minimaliai moka anglų kalbą.

Pirmenybę teiktų elektriko darbui: galėtų būti mokiniu – elektriku, taip pat sutiktų dirbti ir nekvalifikuotą darbą.

Jis nepamiršo paminėti, kad darbą norėtų suderinti su lietuvių kalbos mokymusi.

Jo žmona Farzana neturi išsilavinimo, nėra dirbusi, moka tik gimtąją dari kalbą. Jos prioritetas – lietuvių kalbos mokymasis ir šeima, bet sutiktų dirbti siuvėja arba pagalbine virtuvės darbuotoja.

Dėl šios poros įdarbinimo kreiptasi į kelias Klaipėdos įmones dėl gamybos darbuotojo kepykloje arba virtuvėje, dėl žuvų apdirbėjo ar pakuotojo.

Užimtumo tarnybos specialistai tikina aktyviai dirbantys su pabėgėlio statusą turinčiais afganais, atsižvelgdami į jų individualius ir šeimos poreikius, kvalifikaciją bei darbo patirtį.

Tačiau esą pastebima, kad atvykusių į mūsų šalį žmonių lūkesčiai ne visada atitinka Lietuvos darbo rinkos realijas.