Pasidalijo rezultatais

Vakar pristatytos galutinės Lietuvos geologijos tarnybos išvados dėl chromu ir kitais sunkiaisiais metalais užterštų teritorijų Klaipėdos miesto šiaurinėje dalyje.

Detalius ekogeologinius tyrimus Vitės kvartale savivaldybės užsakymu atliko bendrovė "DGE Baltic Soil and Environment".

"Ekogeologiniais vadinami požeminės dalies užterštumo tyrimai. Tai yra grunto, dirvožemio ir požeminio vandens užterštumo tyrimai", – nurodė bendrovės vadovas Gediminas Čyžius.

Negali atlikti detalių tyrimų pusėje miesto. Buvo išskirtos vietos, kuriose dirvožemio monitoringo metu buvo nustatyti didžiausi užterštumo lygiai chromu ir kurios yra socialiai jautriausios.

Siekiant išsiaiškinti situaciją dėl taršos, buvo ištirtos devynios teritorijos: Vitės progimnazijos, gyvenamųjų namų Švyturio g. 14 ir 18, Klaipėdos universiteto, Klaipėdos paslaugų ir verslo mokyklos, Klaipėdos valstybinės kolegijos, lopšelių-darželių "Bitutė" ir "Traukinukas", viešosios įstaigos "Vaivorykštės tako" gimnazijos bei Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos.

Anot įmonės vadovo, bendras tyrimų plotas siekia 17 hektarų.

Nustatyti viršijimai

Šiose teritorijose tarša chromu jau buvo nustatyta ir per anksčiau savivaldybės vykdytus monitoringus. Per dabar atliktus tyrimus detaliau išnagrinėta situacija ir atskleistas jos mastas.

"Negali atlikti detalių tyrimų pusėje miesto. Buvo išskirtos vietos, kuriose dirvožemio monitoringo metu buvo nustatyti didžiausi užterštumo lygiai chromu ir kurios yra socialiai jautriausios", – tyrimų lauką apibūdino G. Čyžius.

Anot įmonės vadovo, iš visų 90 dirvožemio bandinių 28 buvo viršytos ribinės sunkiųjų metalų arba daugiaciklių aromatinių angliavandenilių, kurie dažniausiai parodo taršą degimo produktais (pavyzdžiui, koksu), koncentracijos.

Taršos švinu, gyvsidabriu, cinku, variu, chromu aptikta ir po dirvožemiu esančiame sluoksnyje, tačiau gruntinis vanduo išliko nepaveiktas.

"Paviršinė tarša nėra numigravusi iki gruntinio vandens", – sakė G. Čyžius.

Aptiko ne tik chromo

Smarkokai užteršta Vitės progimnazijos teritorija.

Teigiama, laboratoriniais tyrimais visuose viršutinio grunto mėginiuose nustatyta tarša: bendro chromo, švino, gyvsidabrio kiekiai atitinkamai iki 18,1, 7,3 ir 2,2 karto viršija ribines vertes.

Skaičiuojama, kad užteršto ir iki 20 cm gylio tvarkytino grunto plotas šioje teritorijoje apimtų daugiau negu 12,5 tūkst. kv. m.

Teritorijoje Švyturio g. viršutinio grunto mėginiuose nustatyta tarša aromatiniais angliavandeniliais. Pažymima ir tai, kad namo Malūnininkų g. 1 vidinio kiemo gruntas 1 m gylyje užterštas ir kitais elementais.

Bendras chromo, švino, gyvsidabrio, cinko kiekis šioje teritorijoje atitinkamai iki 9,1, 7,3, 1,2, 3,4 karto viršija ribines vertes.

Taršos chromu ir kitais elementais užfiksuota ir kitose minėtose teritorijose. Ribinės vertės didesnės ir lopšelių-darželių, kitų mokymo įstaigų teritorijose.

Prioritetas – progimnazijai

Geologijos tarnyba, išnagrinėjusi ataskaitas dėl šiaurinėje miesto dalyje atliktų detaliųjų ekogeologinių tyrimų, pateikė išvadas Klaipėdos savivaldybei ir aplinkosaugininkams.

Miestas turės imtis šių teritorijų tvarkymo.

Skelbiama, kad tvarkymo planus, kuriais vadovaujantis užterštos teritorijos turi būti sutvarkytos, reikia rengti ne tik dėl chromo, bet ir dėl kitų sunkiųjų metalų, kurių buvo aptikta.

Po tyrimų pristatymo Klaipėdos mero pavaduotojas Arūnas Barbšys teigė, kad savivaldybė, gavusi minėtos tarnybos išvadas, pradės, kaip ir rekomenduojama, ruošti teritorijų tvarkymo planus.

"Pirmiausia – Vitės progimnazijos, kadangi ten laukia ir stadiono sutvarkymo projektas. Panaudosime sutaupytas lėšas. Taip pat spręsime, iš kokių lėšų užsakyti kitų septynių ar aštuonių teritorijų sutvarkymo planus, kad žinotume, kiek gali kainuoti darbai, kada juos atlikti. Ir toliau ieškosime finansavimo šaltinių šioms užterštoms teritorijoms tvarkyti", – dėstė vicemeras.

A. Barbšio teigimu, iki bus pašalintas užterštas gruntas, gyventojai ir toliau turėtų laikytis bendrųjų apsaugos rekomendacijų.

Vis dėlto tyrimus atlikusios bendrovės vadovas pastebėjo, kad pirmiausia vertėtų pašalinti taršos šaltinį ir tik tada sutvarkyti teritorijas.

Jis taip pat pritarė per pristatymą išreikštai minčiai, kad tarša chromu, palyginti su kitais miestais, yra būdinga tik Klaipėdai.