- Radvilė Rumšienė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Po detalių ekogeologinių tyrimų paaiškėjo tikroji situacija, susijusi su tarša chromu šiaurinėje miesto dalyje. Visoms devynioms į tyrimą įtrauktoms teritorijoms būtina parengti planus, pagal kuriuos jos turės būti tvarkomos – netinkamą gruntą teks pašalinti. Tyrimai atskleidė, kad teritorijos čia užterštos ne tik chromu.
Pasidalijo rezultatais
Vakar pristatytos galutinės Lietuvos geologijos tarnybos išvados dėl chromu ir kitais sunkiaisiais metalais užterštų teritorijų Klaipėdos miesto šiaurinėje dalyje.
Detalius ekogeologinius tyrimus Vitės kvartale savivaldybės užsakymu atliko bendrovė "DGE Baltic Soil and Environment".
"Ekogeologiniais vadinami požeminės dalies užterštumo tyrimai. Tai yra grunto, dirvožemio ir požeminio vandens užterštumo tyrimai", – nurodė bendrovės vadovas Gediminas Čyžius.
Negali atlikti detalių tyrimų pusėje miesto. Buvo išskirtos vietos, kuriose dirvožemio monitoringo metu buvo nustatyti didžiausi užterštumo lygiai chromu ir kurios yra socialiai jautriausios.
Siekiant išsiaiškinti situaciją dėl taršos, buvo ištirtos devynios teritorijos: Vitės progimnazijos, gyvenamųjų namų Švyturio g. 14 ir 18, Klaipėdos universiteto, Klaipėdos paslaugų ir verslo mokyklos, Klaipėdos valstybinės kolegijos, lopšelių-darželių "Bitutė" ir "Traukinukas", viešosios įstaigos "Vaivorykštės tako" gimnazijos bei Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos.
Anot įmonės vadovo, bendras tyrimų plotas siekia 17 hektarų.
Nustatyti viršijimai
Šiose teritorijose tarša chromu jau buvo nustatyta ir per anksčiau savivaldybės vykdytus monitoringus. Per dabar atliktus tyrimus detaliau išnagrinėta situacija ir atskleistas jos mastas.
"Negali atlikti detalių tyrimų pusėje miesto. Buvo išskirtos vietos, kuriose dirvožemio monitoringo metu buvo nustatyti didžiausi užterštumo lygiai chromu ir kurios yra socialiai jautriausios", – tyrimų lauką apibūdino G. Čyžius.
Anot įmonės vadovo, iš visų 90 dirvožemio bandinių 28 buvo viršytos ribinės sunkiųjų metalų arba daugiaciklių aromatinių angliavandenilių, kurie dažniausiai parodo taršą degimo produktais (pavyzdžiui, koksu), koncentracijos.
Taršos švinu, gyvsidabriu, cinku, variu, chromu aptikta ir po dirvožemiu esančiame sluoksnyje, tačiau gruntinis vanduo išliko nepaveiktas.
"Paviršinė tarša nėra numigravusi iki gruntinio vandens", – sakė G. Čyžius.
Aptiko ne tik chromo
Smarkokai užteršta Vitės progimnazijos teritorija.
Teigiama, laboratoriniais tyrimais visuose viršutinio grunto mėginiuose nustatyta tarša: bendro chromo, švino, gyvsidabrio kiekiai atitinkamai iki 18,1, 7,3 ir 2,2 karto viršija ribines vertes.
Skaičiuojama, kad užteršto ir iki 20 cm gylio tvarkytino grunto plotas šioje teritorijoje apimtų daugiau negu 12,5 tūkst. kv. m.
Teritorijoje Švyturio g. viršutinio grunto mėginiuose nustatyta tarša aromatiniais angliavandeniliais. Pažymima ir tai, kad namo Malūnininkų g. 1 vidinio kiemo gruntas 1 m gylyje užterštas ir kitais elementais.
Bendras chromo, švino, gyvsidabrio, cinko kiekis šioje teritorijoje atitinkamai iki 9,1, 7,3, 1,2, 3,4 karto viršija ribines vertes.
Taršos chromu ir kitais elementais užfiksuota ir kitose minėtose teritorijose. Ribinės vertės didesnės ir lopšelių-darželių, kitų mokymo įstaigų teritorijose.
Prioritetas – progimnazijai
Geologijos tarnyba, išnagrinėjusi ataskaitas dėl šiaurinėje miesto dalyje atliktų detaliųjų ekogeologinių tyrimų, pateikė išvadas Klaipėdos savivaldybei ir aplinkosaugininkams.
Miestas turės imtis šių teritorijų tvarkymo.
Skelbiama, kad tvarkymo planus, kuriais vadovaujantis užterštos teritorijos turi būti sutvarkytos, reikia rengti ne tik dėl chromo, bet ir dėl kitų sunkiųjų metalų, kurių buvo aptikta.
Po tyrimų pristatymo Klaipėdos mero pavaduotojas Arūnas Barbšys teigė, kad savivaldybė, gavusi minėtos tarnybos išvadas, pradės, kaip ir rekomenduojama, ruošti teritorijų tvarkymo planus.
"Pirmiausia – Vitės progimnazijos, kadangi ten laukia ir stadiono sutvarkymo projektas. Panaudosime sutaupytas lėšas. Taip pat spręsime, iš kokių lėšų užsakyti kitų septynių ar aštuonių teritorijų sutvarkymo planus, kad žinotume, kiek gali kainuoti darbai, kada juos atlikti. Ir toliau ieškosime finansavimo šaltinių šioms užterštoms teritorijoms tvarkyti", – dėstė vicemeras.
A. Barbšio teigimu, iki bus pašalintas užterštas gruntas, gyventojai ir toliau turėtų laikytis bendrųjų apsaugos rekomendacijų.
Vis dėlto tyrimus atlikusios bendrovės vadovas pastebėjo, kad pirmiausia vertėtų pašalinti taršos šaltinį ir tik tada sutvarkyti teritorijas.
Jis taip pat pritarė per pristatymą išreikštai minčiai, kad tarša chromu, palyginti su kitais miestais, yra būdinga tik Klaipėdai.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Vietoj griuvenos Liepojos gatvėje – prekybos centras1
Liepojos gatvės pradžioje pokyčiai stebina ir tempu, ir mastais – metų pradžioje pagaliau nugriautas apleistas baltų plytų statinys ir greta jo veikusi parduotuvė. Dabar milžiniškoje statybų aikštelėje verda darbas. ...
-
Ant Dangės upės kranto – benamių „sanatorija“
Prie Dangės upės klaipėdiečiai aptiko nelegaliai suręstą namelį. Jie įtaria, kad buveinę sumeistravo benamiai. Artėjant sutemoms čia susirenka lėbautojų būrys, kuris neduoda ramybės kitapus upės gyvenantiems žmonėms. ...
-
A. Vaitkus: noras prijungti Vaikų ligoninę prie darinio, turinčio milžinišką nuostolį – nesuvokiamas6
Didelių finansinių problemų turinčioje naujojoje Klaipėdos universiteto ligoninėje situaciją būtų galima pataisyti prie jos prijungus pelningai dirbančią Vaikų ligoninę ir pardavus miesto centre esančius jos pastatus. Tokia idėja pasigirdo po Se...
-
Klaipėdoje įsigaliojo nauja tvarka: po išvykų teks teikti ataskaitas3
Įsigaliojus naujai Klaipėdos savivaldybės ir jai pavaldžių įstaigų darbuotojų komandiruočių į užsienį tvarkai, visi grįžusieji po darbo kelionių Komandiruočių į užsienį tikslingumui nustatyti komisijai privalės pateikti ataskaitas ne tik ...
-
Netektis KU bendruomenėje: mirė L. Z. Ruseckienė1
Eidama 90-uosius metus, mirė viena ryškiausių Lietuvos literatūros pedagogikos tyrėjų, ilgametė Klaipėdos universiteto dėstytoja, profesorė Liuda Zinaida Ruseckienė. ...
-
A. Vaitkus: Klaipėdos vaikų ligoninės prijungimas prie KU ligoninės – nesvarstytinas5
Seimo Sveikatos reikalų komitetui protokoliniu sprendimu pasiūlius Klaipėdos vaikų ligoninę prijungti prie Klaipėdos universiteto ligoninės, uostamiesčio meras Arvydas Vaitkus tvirtina, kad toks klausimas nesvarstytinas. ...
-
Kaimynų džiaugsmui – fejerverkas ankstų rytą6
Savaitgalį dešimtys šeimų liko be miego. Nežinia ką šventę kaimynai savo kieme nusprendė į dangų driokstelėti fejerverkų salvę. Tačiau šitokia linksmybių kulminacija šeštadienį pusę šešių ...
-
Švęsti Velykų – į Palangą: džiaugiasi, kad kainos dar – ne vasarinės8
Kai kurie į Palangą atvyksta trumpam – pavasario saulės išvilioti. Kiti kurorte ilsisi ir ten žada net margučius ridenti. Palangiškiai neabejoja, kad per Velykas kurortas ūš, teigia, kad taip būna kasmet, ypač po pandemijos. ...
-
Klaipėdos vaikams – galimybė nemokamai pažinti baidarių irklavimo džiaugsmą ir naudas1
Klaipėdos, Tauragės ir Telšių apskrityse netrukus bus pradėtas projektas, kurio metu vaikai galės nemokamai susipažinti su baidarių irklavimo teikiamais privalumais, daugiau sužinoti apie judėjimo ir sveikos gyvensenos naudą bei gilinti gamtos...
-
Savivaldybių sprendimai dėl Mėlynosios vėliavos – skirtingi2
Klaipėda nusprendė nedalyvauti Mėlynosios vėliavos – aplinkosauginius reikalavimus esą atitinkančių paplūdimių – programoje, o tam skirtus tūkstančius investuoti į realų pliažų sutvarkymą. Kaimyninės Palangos ir Neringos savivaldyb...