Naujai išlindęs sklypas

„Klaipėdos laivų remonto“ bendrovė dėl 0,1031 ha sklypo netoli Dangės upės jau keletą metų ginčijasi su valstybės tarnybomis.

Dar 2011 m. ji iš Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos išsinuomojo 5 sklypus, kurių bendras plotas 0,5817 ha. Teritorijoje buvo seni pastatai, kuriuos reikėjo nugriauti, kad būtų galima statyti naujus pastatus – vystyti nekilnojamojo turto projektus.

2013 m. patvirtinus teritorijos detalųjį planą į vieną iš išsinuomotų sklypų pateko naujai susiformavusi atidalyti sklypo dalis – jau minėta 0,1031 ha. Tai ir tapo viso projekto stabdžiu.

Pasikeitus aplinkybėms naujas sklypas atiteko ne Uosto direkcijai, o Nacionalinei žemės tarnybai. Šioje tarnyboje dažnai bet koks sprendimas subiurokratėja iki neįveikiamų aukštumų. Ji atsisakė sudaryti papildomą sutartį dėl naujai atsiradusio žemės gabaliuko.

Nors 2017 m. lapkričio 2 d. Klaipėdos apylinkės teismas pripažino „Klaipėdos laivų remonto“ teisę į naujai atsiradusį sklypą, tačiau Nacionalinė žemės tarnyba su jos prašymu nesutiko. Neva ginčo sklype nėra įregistruota statinių.

Be aukciono neišnuomojo

Laikas bėgo, išvalyta teritorija tarp Kruizinių laivų terminalo ir piliavietės plytėjo tuščia.

Vėl pradėjo suktis naujas teismų procesas.

Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. balandžio 6 d. „Klaipėdos laivų remonto“ ieškinį tenkino. Jis iš dalies konstatavo arba patvirtino tai, kas jau buvo priimta 2017 m. lapkričio 2 d. Teismas įpareigojo Nacionalinę žemės tarnybą su „Klaipėdos laivų remontu“ sudaryti žemės nuomos sutartį terminui iki 2024 m. birželio 21 d.

Nacionalinė žemės tarnyba su tuo nesutiko. Aiškinta, kad pasikeitė žemės pobūdis – sklypas nebėra skirtas uosto veiklai tenkinti, todėl nebegalioja buvę ankstesni susitarimai.

Ji laikėsi argumento, kad Lietuvos teisės aktai nenumato galimybės be aukciono išnuomoti valstybinę žemę ateityje planuojamai veiklai vykdyti. Jei žemė būtų išnuomota be aukciono, tai prieštarautų sąžiningos konkurencijos principui, kuris įteisintas Konstitucijoje.

Jūrine kalba tai reikštų, kad laivas užplaukė ant seklumos ir jo nutempti neįmanoma.

Teisus, bet lyg pralaimėjęs

Tai patvirtino Klaipėdos apygardos teismas. Jis panaikino Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. balandžio 6 d. sprendimo dalį, susijusią su įpareigojimu Nacionalinei žemės tarnybai sudaryti sklypo nuomos sutartį su „Klaipėdos laivų remontu“.

Visą kitą Klaipėdos apylinkės teismo sprendimo dalį Klaipėdos apygardos teismas paliko. Net ir tą, kur Nacionalinė žemės tarnyba įpareigojama sumokėti „Klaipėdos laivų remontui“ teismo išlaidas.

Tai reiškia, kad teismas teisia pripažino „Klaipėdos laivų remonto“ bendrovę, bet kas iš to? Į jos nuomojamo sklypo dalį po detalaus plano patikslinimo nuo 2013 m. įsiterpęs kiek daugiau nei tūkstančio kvadratinių metrų sklypelis, kaip buvo, taip ir liko rakštimi vystyti didelį nekilnojamojo turto projektą.

Jei jis būtų buvęs vystomas nuo 2013 m., šiandien tarp Kruizinių laivų terminalo ir piliavietės gal turė-tume visai kitokį vaizdą?

Gal būtų susiformavęs ir visai kitoks požiūris, trauka vystyti visą teritoriją aplink Dangės upę? Bet Lietuvoje yra pernelyg daug biurokratijos, sustabarėjimo, kurio negali įveikti netgi teismų procesai.