Akušerė-ginekologė mėgsta paneigti tarp moterų paplitusį mitą

Neapsiriboja gyvenamąja vieta

– Kokiuose miestuose ir šalyse dirbate?

– Baigusi medicinos studijas, ieškojau geresnių alternatyvų darbui ir patraukiau į Žemaitijos pusę: pradėjau dirbti Mažeikiuose, paskui – Telšiuose, prieš metus – Ingos Gruzdienės klinikoje Klaipėdoje, taip pat skraidau į Airiją. Vienoje vietoje dirbau tik būdama rezidente. Man patinka dinamiškas darbas, tad neriboju savęs gyvenamąja vieta.

– Pastebite skirtumų tarp pacienčių skirtinguose miestuose, šalyse?

– Žemaitės, klaipėdietės, kaunietės skiriasi, bet visos jos yra atviros, nuoširdžios, draugiškos. Airijoje sulaukiu įvairiausių tautybių pacienčių. Sveikatos bėdos suvienodina visas moteris.

– Ar apsilankymas pas ginekologą moterims vis dar kelia tam tikrų baimių bei nemalonių asociacijų?

– Per dieną 80 proc. pacienčių pasako, kad ginekologas – pats baisiausias daktaras. Suprantu, kad nėra lengva pasakoti apie intymius dalykus, nėra maloni ir apžiūra. Stengiuosi, kad pacientės per konsultaciją jaustųsi komfortiškai. Smagu paneigti mitą, kad ginekologo apžiūra – skausminga ir baisi. Galiu pasidžiaugti, kad ne vienai moteriai reguliarus lankymasis pas ginekologą tampa įpročiu. Norėčiau moterims patarti nebijoti kreiptis į gydytoją bet kokiu klausimu. Mano kabinete jos gali būti drąsios – bus išklausytos ir suprastos.

– Kuri specialybės sritis jums artimesnė?

– Man įdomios visos sritys: ir akušerija, ir ginekologija. Būtent dėl šios įvairovės rinkausi ir akušerės-ginekologės specializaciją: įdomu konsultuoti, atlikti echoskopijos tyrimus, priimti gimdymą, operuoti.

Įkvepia gimdymo stebuklai

– Kas sunkiausia jūsų darbe?

– Neparsinešti pacienčių bėdų namo. Dažniausiai tai būna susiję su itin asmeniškomis, intymiomis bėdomis, kartais – ir su nauja gyvybe. Pakeliui į darbą klausausi garso knygų, o grįždama mintyse apdoroju iš pacienčių išgirstą informaciją. Akušeris-ginekologas ne tik nustato diagnozę ir paskiria gydymą, bet tampa ir psichologu. Mano darbe itin svarbi empatija ir mokėjimas išklausyti. Kartu su moterimis išgyvenu jų problemas. Kai kurias istorijas nešiojuosi labai ilgai.

– Kas teikia pasitenkinimą darbu?

– Labiausiai gerų emocijų suteikia nėštumas ir gimdymas. Tai stebuklai, kuriuos ne kiekvienas gali pamatyti ir patirti savo darbe. Nesvarbu, kiek metų dirbi šį darbą, kūdikio gimimas kaskart labai jaudina ir teikia džiugių emocijų.

– Ar sutiktumėte, jeigu jūsų vaikai nuspręstų rinktis tą pačią profesiją?

– Penkiolikmetis sūnus – „tiksliukas“. Abejoju, ar jis seks mano pėdomis. Pagal polinkius galbūt 12 metų dukra galėtų tapti gydytoja. Šiame darbe itin svarbus yra pašaukimas. Neprieštaraučiau, jei dukra nuspręstų tapti gydytoja.

Ant sofos nesėdi

– Kelionės užima nemažą jūsų laiko dalį. Ką tuo metu veikiate?

– Kaip minėjau, klausausi garsinių knygų. Dabar klausausi knygos apie vaikų finansinį raštingumą. Vienu metu mokiausi prancūzų kalbos. Kartais tiesiog medituoju, pabūnu su savimi. Lėktuve visada skaitau knygas – nuo savišvietos iki klasikos.

– Kaip pailsite po sunkios darbo dienos?

– Pailsėti nuo minčių apie darbą padeda bėgimas, ypač ilgesnių distancijų. Esu nubėgusi 42 kilometrų maratoną – du kartus Paryžiuje ir kartą Vilniuje, o pusmaratonių – daugybę. Plaukimas man prilygsta meditacijai. Baseine lankausi tris kartus per savaitę. Esu aistringa baleto gerbėja. Nuo jaunystės šoku baletą. Esu išbandžiusi modernius šokius, bet dabar vėl grįžau prie klasikos. Mėgstama veikla kompensuoja sunkų bei intensyvų darbą.

– Gal svajojote tapti balerina, o ne gydytoja?

– Dar paauglystėje kryptingai apsisprendžiau būti gydytoja, nors specializaciją pasirinkau neiškart. Studijuodamas mediciną išbandai įvairias sritis. Pastebėjau, kad kai kuriuos dalykus teko kalti, o akušerijoje-ginekologijoje viskas buvo įdomu, net mokytis nereikėjo.

– Kaip randate laiko tokiam intensyviam gyvenimui?

– Niekada nesėdžiu ant sofos. Grįžusi namo, paruošiu vakarienę vaikams, apsiaunu kedus ir einu pabėgioti, paskui pavedžioju šunis, paskaitau, kol užmiegu.

– Kiek turite augintinių?

– Du šunis ir katę. Vieną šunį radau miške, o katę parsivežiau iš degalinės. Kitą šuniuką, kurį auginame nuo mažens, paėmėme iš draugų.

www.gruzdienesklinika.lt