Antibiotikų vartojimas: žmonės užsiima savigyda

Medikai šiuolaikinėje visuomenėje pastebi susiformavusį klaidingą požiūrį, kad vos tik susirgus reikia pulti gerti antibiotikus, kurie esą padeda nuo visų negalavimų.

Akcentuoja problemą

Lapričio 18 d., minint Europos supratimo apie antibiotikus dieną, specialistai ragina žmones atsakingiau elgtis su šiais vaistais, nevartoti jų vos pradėjus negaluoti ir suprasti nereikalingo jų vartojimo pasekmes.

Europos supratimo apie antibiotikus diena – tai Europos sveikatos iniciatyva, remiama ir Pasaulinės sveikatos organizacijos bei kitų suinteresuotų sveikatos specialistų bei mokslininkų grupių.

Europos supratimo apie antibiotikus dienos tikslas – atkreipti visuomenės dėmesį renkantis gydymą, skatinti atsakingą antibiotikų vartojimą.

Klaipėdos visuomenės sveikatos biuro specialistė Viktorija Petrutytė informavo, kad viena iš šiuolaikinės visuomenės problemų yra antimikrobinis atsparumas, kurį sukelia ne laiku ir nesaikingai vartojami antibiotikai.

"Šiomis dienomis žmonės, gyvendami greitu tempu, susirgę nori kuo greičiau pasveikti. Dažnai išbandę liaudiškas gydymosi priemones, nereceptinius vaistus, daug žmonių net nesusimąstydami ir be gydytojo paskyrimo ar būtinybės pradeda vartoti antibiotikus", – teigė V.Petrutytė.

Virusų neveikia

Kaip teigė Higienos instituto Visuomenės sveikatos technologijų centro Inovacijų skyriaus specialistai, bakterijų atsparumą antimikrobiniams vaistams lemia daugelis priežasčių: virusinių infekcijų gydymas antibiotikais, netinkamas vaistų parinkimas, dozavimas, gydymo trukmė, savigyda.

"Būtina atsiminti, kad peršalimą ar gripą sukelia virusai, o ne bakterijos. Gydyti šių ligų antibiotikais nėra prasmės, – jie nepadės ir nesumažins ligos simptomų – karščiavimo, kosulio, slogos", – pabrėžia Higienos instituto Visuomenės sveikatos technologijų centro Inovacijų skyriaus vyriausiasis specialistas Kęstutis Rudaitis.

Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras teigia, kad kiekvienas žmogus – gydytojas, skiriantis antibiotikų, sveikatos politikas, planuojantis ir įgyvendinantis strategijas, gyventojas, vartojantis antibiotikus, – turi prisiimti atsakomybę dėl šių vaistų efektyvumo išsaugojimo.

Užsiima savigyda

Viena iš neteisingo antibiotikų vartojimo formų – neatsakingas požiūris. Lietuvoje šis reiškinys yra paplitęs. Daugelis mano, kad antibiotikų likučius galima suvartoti susirgus kitą kartą, tačiau antibiotikai yra vaistai, kurie turi būti skiriami konkrečiai infekcijai gydyti. Vartojant antibakterinius vaistus savo nuožiūra, galima pabloginti esamą sveikatos būklę.

V.Petrutytė įspėjo, jog negalima savavališkai, nepasitarus su gydytoju gydytis antibiotikais.

"Šiuos vaistus reikėtų vartoti tik pagal gydytojo receptą, o ne likučius arba antibiotikus, kurie buvo įsigyti be recepto. Negalima gydytojo prašyti antibiotikų, kai jų nereikia. Be to, patariama netaupyti įsigytų gydytojo paskirtų antibiotikų ir jų nevartoti vėliau, kai pasijaučiama blogai", – pridūrė Klaipėdos visuomenės sveikatos biuro specialistė.

Praranda efektyvumą

Anot jos, gydytojai, prieš pacientui skirdami antibiotikus, turėtų nustatyti, kas yra ligos sukėlėjas – bakterija, virusas, pirmuonys ar kiti mikroorganizmai. Taip pat skirti tik tuos vaistus, kurių reikia, o ne tuos, kurių prašo pacientai.