Dienos komentaras

A.Paulauskas įsigijo Seimą

Mūsų partijų lyderiams Prezidento apkalta ir treji rinkimai per vienerius metus - tikrai per daug. Tai juos tiek išvargino, kad iš šalies gali atrodyti, jog partijų lyderiams ėmė trūkti keleto varžtelių galvose. Į Seime susirinkusius keturių partijų susitarimo dėl būsimos koalicijos signatarus Artūras Paulauskas kreipėsi: „Aš, kaip šio pastato šeimininkas“... Matyt, žmogus iš laimės pasijuto, kad parlamento Pirmininko pareigos jam užrašytos iki gyvos galvos su visais Seimo koridoriais, posėdžių salės herbiniu gobelenu ir balsavimo mygtukais. O gal jam galvą apsuko susitikimas, kuris įvyko prieš koalicijos sutarties pasirašymą, su Darbo partijos būsimaisiais ministrais milijonieriais? Kita vertus, ko čia stebėtis - valdžios partijos sukuriamos ne vienai kadencijai, kaip rodo Vladimiro Putino imperijos pavyzdys. Nepasitaręs su Seimo Pirmininku Premjeras Algirdas Brazauskas vėl paskelbė juodviejų partijų jungtuves. Iš pradžių suguls į vieną frakciją, o paskui, kaip Dievas duos. „Gal ateities perspektyvoje tokį klausimą bus galima svarstyti kaip hipotezę“, - nei šį, nei tą pasakė A.Paulauskas apie partijų jungtuves. Jei šioje frazėje tarptautinius žodžius pakeistume lietuviškais, tai išeitų, kad Seimo Pirmininko nuomone: „Gal ateities ateityje tokį klausimą bus galima svarstyti kaip nelabai tvirtą spėjimą“. Todėl nenuostabu, kad A.Brazauskas socialliberalų kieme šienauja kaip savame. Nors jis ir akylai slepia būsimųjų ministrų pavardes, tačiau jau švietimo ir mokslo ministro mundurą primatavo socialdemokratams, tikriausiai viceministrui Rimantui Vaitkui. Šiuo metu Švietimo ir mokslo ministerijai vadovauja socialliberalas Algirdas Monkevičius.

O Seimo ir socdemų vicepirmininkas Česlovas Juršėnas, pasirodo, esąs geras dailidė. Jis tautai pranešė, kad jau įstatė į rėmus Darbo partiją. Ši atsisakiusi visų revoliucinių šūkių ir vykdysianti A.Brazausko ir A.Paulausko koalicijos programą, nes neturi kur dingti. Sudarytame, bet dar neviešintame Vyriausybės programos projekte, pasak Č.Juršėno, socialdemokratų programos nuostatos išlaikytos, o populistiniai Darbo partijos reikalavimai atmesti. Todėl „darbiečių“ rinkimų pažadus: visus Seimo narius rinkti tik vienmandatėse apygardose, įvesti tiesioginius merų ir seniūnų rinkimus, priimti Seimo nario, mero ir seniūno atšaukimo įstatymą, sumažinti referendumo inicijavimui reikalingų parašų skaičių nuo 300 tūkst. iki 200 tūkst. - matysime kaip savo ausis.

Vienas „Klaipėdos“ internautas vakar taikliai pastebėjo, kad socdemai, manydami, jog Darbo partija pasitenkins dabartiniu vaidmeniu, be galo klysta. Jie tyliai kaip laputės iš pradžių sutiks su viskuo, o po to pamatysime.