A.Paulauskui parūpo Alpės

Seimo Pirmininkas Artūras Paulauskas tikėjosi, kad Prezidentas Valdas Adamkus metiniame pranešime nurodys organizacijos pavadinimą ar kokį nors kalną, į kurį mes turime užlipti arba įstoti.

Seimo Pirmininkui atrodo, kad Prezidentas tik filosofiškai pažvelgė į mūsų gyvenimą. Ir pamatė, kad be tvirtų moralinių, vertybinių nuostatų eiti į priekį yra sunku.

Keista, kad A.Paulauskas, pirmininkaudamas posėdžiui, nesugebėjo išgirsti, ką 45 minutes porino V.Adamkus.

Žmonės, kurie Prezidento kalbą girdėjo, sako, kad jis didžiausią dėmesį skyrė giliausioms valstybės duobėms ir kaip įkopti į Europos Alpes.

Sako, kad V.Adamkus pliekė politinį susvetimėjimą. Nuogąstavo, kad šalyje per penkiolika metų nesubrandintas pilietiškumas. Šalies galva pasigedo socialinio teisingumo bei solidarumo. Pirštu rodė valdančiai daugumai, kad besnaudžiant emigruos tautos žiedas. O šalyje beliks keli oligarchai, rodantys fokusus gausiai „bomžų“ klasei.

V.Adamkus kalbą nugirdę, sužinojo, kad per penkiolika metų galėtume užkopti ir į Alpes, jei sukurtume politinę tautą. Įveiktume krašto regionų ekonominį, socialinį, technologinį atsilikimą. Išnaikintume socialinį neteisingumą. Bei atkurtume piliečių pasitikėjimą savimi savo tauta, savo valstybe.

Ir įprastų „ške“, „tsakant“, „vansi“ Prezidento kalboje žmonės negirdėjo. Tik sykį Prezidentas vietoje „tikslas“ pasakė „stiklas“. Bet rinkėjai labai nesupyko. Nes su tokia Seimo daugumą eiti į tikslą - tas pats, kas kopti į stiklo kalną.

A.Paulauskui sunku išgirsti arba suprasti, ką sako Prezidentas. Pasikabinęs Naujosios sąjungos iškabą ir įkopęs į parlamento viršūnę per V.Adamkaus naująją politiką, nieko naujo per penkerius metus nepasiūlė. Tik garsųjį „Nusipelnėme gyventi geriau“. Prie kurio dar šou žvaigždės prisegė: „Sąrašas pridedamas“.

Ir eina iš paskos politiškai vienas Seimo Pirmininkas su viena idėja. Su kuo sukurti dar vieną naują sąjungą, kad neišmestų iš politinių aukštumų į advokatūros žemumas.