Minėtas ženklas pastatytas Herkaus Manto g. 96 prie vienos degalinės. Ženklas atsuktas į degalinės automobilių stovėjimo aikštelę. Kitoje pusėje matyti gatvė, kuria nuolatos juda automobiliai.

Gyventojams pasirodė keista, kad ženklas pastatytas būtent čia, nes grėsmės atveju mažoje aikštelėje netilptų daug žmonių. Žmonės taip pat klausė, ar ženklas apskritai susijęs su karo veiksmais? Ir jeigu taip, kas ir kur juos evakuotų esant pavojui?

Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo valdybos atstovė Aurelija Maslauskienė paaiškino, kad ženklas susijęs ne su karo, o su galimais gaisro atvejais.

„Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių 19 punktas numato: įmonės, įstaigos ir organizacijos teritorijoje turi būti pažymėtos žmonių susirinkimo vietos jiems evakuojantis iš pastatų gaisro kilimo pavojaus atveju. Šis ženklas būtent tam ir skirtas. Tokio pobūdžio ženklus įrengia pačios įstaigos, įmonės savo teritorijoje, saugiu atstumu nuo pastatų. Gaisro atveju pastatuose esantys asmenys būtų evakuojami ir turėtų susirinkti ženklais pažymėtose vietose, ten laukti ugniagesių ir jiems perduoti informaciją apie galbūt pastatuose likusius žmones“, – teigė A. Maslauskienė.

Su karo ir kitomis grėsmėmis jis nėra susijęs, tai konkretaus objekto teritorijoje esanti nuosavybė.

Ji taip pat pateikė pavyzdį apie mokyklas, nes ir jose šie ženklai yra.

„Mokytojas privalo žinoti klasėje esančių vaikų skaičių. Gaisro atveju visus išvestus vaikus privaloma suskaičiuoti ir informuoti ugniagesius apie likusių žmonių skaičių, nurodyti galimas jų buvimo vietas. Jeigu tokia susirinkimo vieta nėra pažymėta, įstaigos darbuotojai nėra instruktuojami ir nežino, kur reikėtų evakuotis, tikėtina, kad sumaišties metu visi evakuotųsi skirtingais būdais ir tiesiog išsibėgiotų, o tai apsunkintų ugniagesių darbą ieškant nukentėjusių asmenų“, – sakė A. Maslauskienė.

Pažymima, kad gali būti skirtingų šio ženklo variantų – didesnių, mažesnių, su tekstu ar tik grafinis ženklas.

„Su karo ir kitomis grėsmėmis jis nėra susijęs, tai konkretaus objekto teritorijoje esanti nuosavybė“, – akcentavo A. Maslauskienė.