Dienos komentaras

Apie tą tiltą, kuris tik skiria

Dar tik vizijose besivaidenantis tiltas per marias supriešino tiek skirtingas partijas, tiek politikus partijų viduje Vilniuje, Klaipėdoje, Neringoje. Premjeras A.Brazauskas, besidžiaugdamas nauju keltu „Neringa“, dėjo į šuns dienas utopistus - „tiltofilus“, kurie nemoka pinigų skaičiuoti ir nemyli Kuršių nerijos gamtos. Klaipėdos meras Rimantas Taraškevičius prašė Premjero neištrinti iš valstybės strategijų tilto į Neringą. Klaipėdos miesto tarybos sekretorius Artūras Šulcas rašė, kad už svetimus pinigus gyvuojančiai Neringai pakaktų ir sraigtasparnio. Ir iš viso, ko tas Neringos meras Stasys Mikelis ten vadovauja, nes Nidoje prisiregistravę liberalūs sostinės ir uostamiesčio gyventojai jau nugali balsuodami už tuos, kurių Neringoje nėra: liberalcentristus, o ne už S. Mikelio partiją.

Neseniai kalbintas Neringos meras sakė, kad poilsiautojų srautus sureguliuotų per penkias minutes - Tarybos posėdyje padidintų įvažiavimo mokestį. Tą jau darę, kai keltu kėlė nemokamai. Nėra ko stebėtis, kad nuo Lietuvos atskirta Neringa sugeba surinkti iš vietinių pajamų tik 29 proc. biudžeto, o likusius 71 proc. gauna dovanai iš valstybės iždo. Dauguma čia dirbančių įmonių registruotos svetur. Neringa, Vyriausybės koridoriuose sumedžiojusi papildomų investicijų, maitina dešimtis kitų miestų, ypač Klaipėdos, statybinių firmų. Kol verslo plėtra Neringoje priklausys nuo vėjo greičio ir marių bangų aukščio, meras S.Mikelis nemato kitos išeities - tik tiltą už 60 milijonų.

Pasak Automobilių kelių direkcijos generalinio direktoriaus pavaduotojo Algimanto Janušausko, toks tiltas galėtų būti, jei nedarkytų unikalios Kuršių nerijos gamtos. Pavyzdžiui, Norvegijos šiaurės salos yra sujungtos tiltais, kurie puošia aplinką. Bet visuomenei reikia apsispręsti, ar šis statinys reikalingas turizmo plėtrai, ar tranzitui į Kaliningradą. Meras S.Mikelis sakė, kad neringiškiai nenorėtų gyventi tranzito pusiasalyje.

Vyriausybė, centralizuojanti bet kokius savivaldos likučius, vis labiau gundo neringiškius reikalauti tilto. Neringiškiai gauti pažymų iš „Sodros“ ar mokesčių inspekcijos, registruoti įmonę ar jos įstatuose paliktą rašybos klaidą pataisyti plaukia į Klaipėdą. Žmonės pastebi, kad centralizacija niekad nesumažina klerkų skaičiaus. Susikuria nauji biudžetu mintantys aparatai, o periferijoje likę tų pačių funkcijų vykdytojai ir toliau užkandžiauja iš mokesčių mokėtojų piniginės. Jeigu socialdemokratų valdžia neturi kur dėti pinigo, tai tegu per marias permeta tiltuką už 60 „limonų“.