Nepaisant aštrių ES valstybių santykių su Rusija, rytinės Baltijos uostuose krova nepatyrė staigių pokyčių. Nors krova skirtinga, šiandien Ryga, Klaipėda, Talinas ir Venstpilis yra panašiose techninėse krovos sąlygose.

Rekordas Rygoje

Visų laikų krovos rekordą šiemet pasieks Rygos uostas. Per 11 mėnesių jis krovė 37,26 mln. tonų. Tai jau buvo geriausias visų laikų rezultatas. Iki šiol geriausias rezultatas buvo 2012 metais – 36,05 mln. tonų. Šiemet Rygos uosto krova veikiausiai perkops 40 mln. tonų.

Bendra Rygos uosto krova šiemet per 11 mėnesių kilo net 15,7 proc. Tai lėmė net 44 proc. augusi naftos produktų krova, 6,1 proc. – anglių krova. Abu šie kroviniai tiesiogiai susiję su Rusija. Šios rūšies kroviniai Rygos uoste per 11 mėnesių sudarė beveik 22 mln. tonų. Ne atsitiktinai Rygos uostas krauna apie 77 proc. tranzitinių krovinių, daugiausiai iš Rusijos.

Kitų Rygos uosto krovinių krova kilo nežymiai arba netgi mažėjo. Šiemet Rygos uoste krauta 356 tūkst. TEU konteinerių. Tai 1,4 proc. daugiau nei pernai. Rygoje mažėjo medienos granulių, rūdų krova, bet ji įtakos uostui nedarė. Taip pat mažiau į Rygą atvyko keleivių, tarp jų ir kruiziniais laivais.

Pakartos geriausią rezultatą?

Klaipėdos uosto krovos augimas nebuvo toks įspūdingas, kaip Rygos, tačiau geras. Per 11 mėnesių krauta 33,42 mln. tonų krovinių. Tai 9 proc. daugiau nei pernai. Klaipėdos uoste tikimasi pasiekti metinę 36 mln. tonų krovą. Ir tai būtų arti 2011 metų, kai krova siekė 36,59 mln. tonų.

Šiemet Klaipėdos uoste 24 proc. daugiau krauta birių krovinių, daugiausia trąšų, 11,3 proc. daugiau konteinerių – iš viso 413 tūkst. TEU. Ir jei ne naftos produktų kritimas 13,9 proc. iki 7 mln. tonų, Klaipėdos uostas būtų koja kojon žengęs su Ryga.

Kodėl Klaipėdos uoste krito naftos produktų krova, kai kituose uostuose ji augo, dar teks analizuoti. Juo labiau, kad pagal krovos galimybes ir technologijas Klaipėdos uosto naftos terminalai ne tik nenusileidžia, bet ir lenkia kaimyninius uostus.

Klaipėdoje net 23 proc. daugiau lankėsi keleivių. Iš viso 330 tūkst., tačiau pagal šį rodiklį Klaipėda nusileido Rygos uostui, kur nors keleivių ir mažėjo, jų lankėsi 698 tūkst. Tiesa, Klaipėda pirmą kartą aplenkė Rygą pagal kruizinių laivų ir jais atplaukusių keleivių skaičių.

Nenusileidžiame Rygai

Šiandien kyla klausimas, ar Klaipėdos uostas, nuolat lenkdavęs Rygą, po to kelerius metus žengęs greta, o šiemet atsiliksiantis daugiau nei 3 mln. tonų, ateityje galės vėl su juo konkuruoti?

Šį tą lemia abiejų uostų techniniai duomenys. Rygos uostas turi gerokai daugiau teritorijų ir galimybių plėstis.
Šiuo metu Rygos uostas užima 6,3 tūkst. ha teritoriją, iš jų uosto žemė – 1 962 ha. Jo krantinių ilgis yra 18,2 kilometro. Uoste prie krantinių yra didžiausias 14,5 metro gylis. Uoste veikia 34 krovos kompanijos. Įvardinama, kad Rygos uosto krovos galimybės pagal dabartinį išvystymą siekia 58 mln. tonų per metus.

Klaipėdos uostas užima 541 hektaro teritoriją. Plėstis beveik nėra kur, nes jį spaudžia miestas. Bet Klaipėdos uosto krantinės yra ilgesnės nei Rygoje – 26,9 kilometro. Ir laivus jis gali priimti panašia kaip Rygoje – 13,5 metro grimzle.

Klaipėdos uosto krovos pajėgumai – apie 60 mln. tonų per metus.

Mūsų uostas bent šiuo metu Rygą lenkia pagal skystų krovinių saugojimo rezervuarų kiekį – atitinkamai 749 ir 665 tūkst. kubinių metrų, šaldytų krovinių saugojimo patalpų apimtis – atitinkamai 66 ir 25 tūkst. tonų. Tačiau atsiliekame pagal bendrus sandėliavimo pajėgumus – atitinkamai 1,045 mln. kv. metrų ir 1,926 mln. kv. metrų. Tai ir lemia, kad Rygos uostas gali priimti pagal įkainius nebrangų krovinį – rusiškas anglis.

Giliausi uostai

Talino uosto krova per 11 mėnesių siekė 25,9 mln. tonų ir buvo tokia pat, kaip pernai. Ventspilio uosto krova siekė 24,4 mln. tonų, tai yra 7,2 proc. mažesnė nei pernai.
Ventspilio uoste mažiau krauta naftos produktų, grūdų, daugiau trąšų ir naftos chemijos produktų.

Talino uostas išsiskyrė didesne konteinerių krova (+ 3,2 proc.; iš viso 243 tūkst. TEU). Daugiau krovinių gabenta jūrų keltais (3,7 mln. tonų; + 8,6 proc.), daugiau lankėsi keleivių (8,85 mln. + 4,3 proc.). Tačiau 14,8 proc. mažiau krauta įvairių krovinių, 0,7 proc. mažiau naftos produktų. Naftos produktai (17,2 mln. tonų), dauguma jų – rusiški, išlieka pagrindinis Talino uosto krovinys.

Pagal uostų techninius duomenis Ventspilis ir Talinas nenusileidžia, o kai kur ir lenkia Klaipėdą. Tačiau šie uostai kol kas vieninteliai iš rytinės Baltijos šalių gali priimti didžiausius į Baltijos jūrą įplaukiančius laivus. 17,5 metro krantines įsirengs ir Rygos uostas Krivu saloje. Iki 2020 metų tokias krantines planuojama įrengti ir Klaipėdoje.

Iš penkių uostų – Talino, Mugos, Paljasario, Paldiski ir Saremo sudarytas Talino jungtinis uostas užima 775 ha teritoriją. Krovininis Mugos uostas – 524 ha. Bendras krantinių ilgis siekia 14,7 kilometro, iš jų Mugos – 6,4 km, Talino – 4,1 km. Išskirtinis yra Mugos uostas, kuriame yra krantinių su 18 metrų gyliu. Talino uosto gylis 10,7 metro, Paldiskio – 13,5 metro. Mugos uoste yra net 1,5 mln. kubinių metrų naftos produktų rezervuarų, 11,5 tūkst. kv. metrų šaldytuvų sandėlių, 670 tūkst. kv. m atvirų sandėliavimo aikštelių.

Bendras jungtinio Talino uosto krovos pajėgumas – per 60 mln. tonų per metus.

Venstpilio uostas skelbiasi užimantis 2 451 ha ir galintis pasiūlyti dar 700 ha laisvos teritorijos. Jo krantinių ilgis 11 km. Uostas skelbiasi galintis priimti 15 metrų grimzlės tanklaivius, o sausakrūvius laivus – 13,2 metrų grimzlės. Ventspilyje ir Klaipėdoje priimamų sausakrūvių laivų dydžiai yra tokie pat. Tačiau Ventspilis gali priimti gerokai didesnius tanklaivius. Šis uostas buvo sumanytas kaip naftos krovos bazė. Jame yra 1,5 mln. kubinių metrų skystųjų krovinių talpyklų.

Venstpilio uosto metinės krovos galimybės yra panašios kaip Klaipėdoje – apie 60 mln. tonų per metus.

Krovos sąlygos rytinės Baltijos uostuose