Keturis dešimtmečius tarnavusi Palangos vasaros estrada skaičiuoja paskutines dienas. Su vienu savo simbolių kurortas atsisveikina be dramų ir isterijos. Pastatas, kuriame buvo surengta gausybė koncertų ir kitų pramoginių renginių, pamažu virsta statybviete – praėjusią savaitę paruošiamaisiais darbais startavo jo rekonstrukcija.

Galės veikti ištisus metus

Galutinį rezultatą kurorto gyventojai ir svečiai išvys maždaug po dvejų metų. 2015 m. pabaigoje kurorto širdyje, jau atgimusio kurhauzo pašonėje, iškils moderni koncertų salė, kuri galės veikti ištisus metus.

Šalia jos numatyti dar du nauji statiniai – muzikos mokykla bei kultūros centras – istorinėje miesto dalyje suformuos naują šiuolaikišką architektūrinį ansamblį.

Pirmajam projekto etapui skirta 10 mln. litų iš 2007–2013 m. ES paramos fondų. Senosios vasaros estrados rekonstrukcija atsieis maždaug 25 mln. litų.

Kurorto valdžia sulaukė pažado, jog Vyriausybė ieškos galimybių šiam projektui iki 2015 m. skirti ir valstybės lėšų. Skaičiuojama, kad Palangos savivaldybė prie vasaros estrados rekonstrukcijos turės prisidėti 8 mln. litų.

Palangiškiams galės pavydėti ne tik varganą vasaros estradą turintys klaipėdiečiai – teigiama, jog kurorte iškilsiantis modernus daugiafunkcis renginių centras neturės analogų visame Vakarų Lietuvos regione. Palangos valdžia neslepia ambicijų tokiu objektu prisivilioti ir solidžius tarptautinius renginius.

Vengė drastiškų priemonių

Projektavimo darbų konkursą laimėjusi klaipėdiečių įmonė "Uostamiesčio projektas" būsimai Palangos koncertų salei, kaip ir kitiems dviem ansamblio pastatams, pasiūlė apskritimo formą.

Kaip pasakojo šios idėjos autorius, architektas Algirdas Stripinis, nesinorėjo, jog kurorto centre atsirastų statinys, kuris užgožtų aplinką ir ardytų per daugelį metų susiklosčiusį užstatymą.

"Senasis pastatas bus perstatytas kapitaliai – dalis konstrukcijų lieka, bet jos yra faktiškai pamatų lygyje. Vis dėlto buvo atsižvelgta į tai, kaip šis statinys atrodė, kaip jis derėjo bendroje visumoje. Vasaros estradą supa kamerinė aplinka, šalia – parkelis, kurhauzas, iš kitos pusės – sovietinės statybos objektai. Tad norėjosi kažko neutralaus, bet kartu ir estetiško, elegantiško", – kalbėjo pašnekovas.

A.Stripinio teigimu, būsimoji koncertų salė – konstrukciškai sudėtingas objektas. Užsakovo pageidavimu, architektams ir projektuotojams pirmiausia teko pateikti sprendimą, kaip vietoje maždaug 1 tūkst. žiūrovų vietų sutalpinti apie pustrečio tūkstančio.

Užduotį apsunkino ir tai, jog jautrioje Palangos vietoje nesinorėjo drastiškai didinti pastato.

Žvelgė ne aukštyn, o žemyn

"Vis dėlto su būsimos koncertų salės projektu išlaikėme iki tol buvusį užstatymą sklype bei aukštingumą. Žinoma, kad būtų išlaikyti visi šie parametrai ir pastatas gebėtų sutalpinti tokį kiekį žmonių, čia būtų įrengtos bendrosios erdvės – holai, barai, taip pat repeticijų patalpos, reikėjo labai kruopščiai viską apsiskaičiuoti. Užsakovai pageidavo didesnių repeticijų salių, bet fiziškai tai buvo neįmanoma, erdves teko "išdėlioti" itin kompaktiškai", – teigė architektas.

Papildomo ploto statiniui buvo iškovota ne keliant jį aukštyn, o priešingai – įgilinant.

"Kad būtų galima išgauti reikiamas žiūrovų vietas, tuo pačiu įrengti jiems tam tikras bendrąsias erdves, faktiškai vienas aukštas 4–5 m įleistas po žeme. Tai gana sudėtingas sprendimas, juo labiau kad šioje vietoje itin aukštai laikosi gruntiniai vandenys", – komentavo specialistas.

Apie 4 tūkst. kv. m ploto pastato požeminiame aukšte suprojektuotas holas, rūbinės, baras, iš abiejų aukštų holų patenkama į salę, kurioje pagal projektą numatyta 2 tūkst. 200 stacionarių sėdimų vietų.

Tačiau pagal poreikį žemesnįjį amfiteatrą – pirmąsias 12 salės eilių – galima transformuoti į horizontalią plokštumą. Architekto skaičiavimu, tokiu būdu žiūrovų skaičių įmanoma padidinti maždaug iki 3 tūkst.

Ypatingi reikalavimai – akustikai

Vienas įdomesnių, konstrukciškai sudėtingesnių interjero sprendimų – medinės sijos salėje.

"Įprasta, jos daugumos naujų pastatų sijos, santvaros yra metalinės. O šiuo atveju, net esant nemažam tarpatramiui, suprojektuotos klijuotos medienos sijos. Medis – šilta, solidi medžiaga.

Kadangi koncertų salės aplinka labiau orientuojama į rimtesnę publiką, norėjosi, kad žmonės čia pasijustų šventiškiau, nekasdieniškai. Žinoma, statybos tik prasideda, tad interjero sprendiniai bus tikslinami, taip pat derinami su akustikais. Gali būti, jog atsiras tam tikrų interjero akcentų, kurie tarnaus pirmiausiai kaip akustiniai elementai", – aiškino pašnekovas.

Architektas pripažino, jog projektą jau teko šiek tiek pakoreguoti, estetiką paaukojant funkcijai.

Kiek anksčiau koncertų salės stoge numatyto stiklo kupolo teko atsisakyti akustikos projektą rengusios Suomijos kompanijos rekomendacijomis.

"Teoriškai toks stoglangis galėtų būti, tačiau per koncertus jį tektų uždangstyti, nes tai, specialistų skaičiavimais, būtų tikras peilis akustikai", – vaizdžiai kalbėjo pašnekovas.

Numatytos požeminės jungtys

Dominuojanti koncertų salės fasado spalva – balta, kurioje kur ne kur išsiskirs žalio stiklo fragmentai.

"Centrinei Palangos daliai pastato tūris nėra mažas, norėjosi lengvumo įspūdžio, kurį ir kuria pasirinkta spalva, ji vizualiai nedidina tūrio. Pastato fasadams bus naudojamas dažytas tinkas, akmens masė, stiklas. Medžiagos parinktos vengiant itin modernių, istorinei Palangos miesto daliai nebūdingų išraiškos priemonių", – pripažino A.Stripinis.

Tokių pačių principų bus paisoma ir kituose ansamblio pastatuose, o kultūros centro fasado apdailoje papildomai numatyti medžio apdailos fragmentai.

Vasaros estrados rekonstrukcija vėliau estafetę perduos apie 900 kv. m ploto muzikos mokyklos bei 250 kv. m ploto kultūros centro statyboms.

"Visi šie korpusai bus sujungti požeminėmis jungtimis, kurios buvo numatytos jau projektuojant koncertų salę. Atsižvelgiant į jos poreikius, bus pritaikyti ir muzikos mokyklos bei kultūros centro pastatai. Pavyzdžiui, prireikus atlikėjai galėtų pasinaudoti jų patalpomis", – planais dalijosi architektas.