Diskusija apie ateitį

Vykusiose Europos profesinių gebėjimų savaitėje „Atrask savo talentą“ Klaipėdos laivininkų mokykla surengė renginių ciklą, kuris populiarino profesinį mokymą ir eilinės sudėties jūrinio sektoriaus specialybes. Ši mokykla rengia eilinės sudėties jūrininkus, kurių kvalifikacija pripažįstama daugelyje pasaulio jūrų valstybių. Po mokyklos baigimo Lietuvos saugios laivybos administracijos Jūrininkų rengimo ir diplomavimo skyrius išduoda tarptautinio pavyzdžio jūrinių kvalifikacijų liudijimą bei kitus būtinus jūrinius tarptautinius dokumentus.

„Vis mažiau jaunuolių renkasi eilinio jūrininko profesiją. Ji praranda prestižą. Šią tendenciją jaučiama jau seniai. Retai kada šios profesijos mokytis ateina jaunuoliai sekdami tėvo ar senelio pėdomis. Mokyklos iniciatyva kvietėme jūrinės bendruomenės atstovus, darbdavius ir kitus socialinius partnerius diskutuoti „Ar reikalingi Lietuvai kvalifikuotai parengti eilinės sudėties jūrininkai?“, - teigė Klaipėdos laivininkų mokyklos direktorė Jūratė Cikienė. Ji akcentavo, kad Klaipėdos laivininkų mokykla siekia kaip įmanoma daugiau Lietuvos jaunuolių supažindinti su jūreivio profesija, ugdyti juos jūrine dvasia, kelti eilinio jūrininko profesijos prestižą, formuoti Lietuvos, kaip jūrinės valstybės identitetą pasaulyje.

Azijos šalių konkurencija

Lietuvos saugios laivybos administracijos parengimo priežiūros ir diplomavimo skyriaus vedėjas Vytautas Braslauskas užsiminė, kad eilinės sudėties jūrininkus Lietuvoje rengia tik dvi mokymo įstaigos - Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla ir Klaipėdos laivininkų mokykla. Tarp jų yra skirtumas. Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla eilinės sudėties jūrininkus paruošia per mėnesį. Taikoma kursų praktika, nesuteikiama plaukiojimo praktika.

Klaipėdos laivininkų mokykloje jaunuoliai mokosi 3 metus. Čia jie budi eigos vachtoje, dalyvauja laivo inkaravimo, švartavimo, gelbėjimo valčių nuleidimo ir krovos operacijose, moka naudotis stovinčiu ir judančiu laivo takelažu, ryšių ir signalizacijos priemonėmis, atlieka laivo priežiūros darbus, dalyvauja gelbėjimo operacijose, žino jūrinio eismo taisykles, išmoksta komandas anglų kalba. Kai kurie įgyja ir platesnes jūreivio-virėjo, jūreivio-suvirintojo, laivų motoristų-elektrikų kvalifikacijas.

Eilinės sudėties jūrininkai turi būti labai gerai pasirengę. Lietuvos jūrų kapitonų asociacijos pirmininkas jūrų kapitonas Juozas Liepuonius pastebėjo, kad sunku konkuruoti pasaulio laivyne europiečiams jūreiviams su kolegomis iš trečiųjų šalių. Filipiniečiai ir kiti iš Azijos šalių darbo sutartis pasirašo net 12-ai mėnesių ir dirba už mažesnį atlyginimą. Tuo tarpu europiečių darbo sutartys sudaromos tik 4-iems mėnesiams. Bet J.Liepuonius akcentavo, kad Klaipėdos laivininkų mokykloje parengti specialistai turi privalumų, nes jie įgyja dvigubas profesijas. Tokie jūrininkai yra patrauklesni ir geba rimtai konkuruoti darbo rinkoje.

Laivyno nykimo įtaka

Lietuvos jūrininkų sąjungos pirmininkas Petras Bekėža pastebėjo, jog Lietuvos laivuose, o ir ES laivynų laivuose turi būti ne mažiau nei 2/3 Europos bendrijos įgulos narių ir tik 1/3 gali būti iš trečiųjų šalių. Šiuo metu Lietuva turi 2,5-3 tūkst. jūrininkų su galiojančiais dokumentais. Lietuvos laivuose darbo vietų mažėja, jų nebėra ir dviejų tūkstančių. Ne tik Klaipėdos laivininkų mokykla turi problemų - visas Lietuvos laivynas „įvarytas“ į kampą. Manoma, kad nereikėtų eilinių jūrininkų rengimo nišos atiduoti kitoms šalims. Problema turėtų būti sprendžiama valstybės mastu, įtraukiant ne tik Švietimo, bet ir Susisiekimo ministerijas.

Diskusijoje susiformavo požiūris, jog Lietuvai reikalingi kvalifikuotai parengti eilinės sudėties jūrininkai. Bandyta ieškoti priežasčių, kodėl mažėja jaunuolių, besirenkančių eilinio jūrininko specialybę. J.Liepuonius mano, kad Klaipėdos laivininkų mokyklos eilinės sudėties jūrininkų specialybių paklausa mažėja dėl jos valdymo, jau šešerius metus pastovaus mokyklos vadovo ir vienos strategijos nebuvimo. P.Bekėžos nuomone, Klaipėdos laivininkų mokykla yra išskirtinė profesinio mokymo įstaiga ir reikalauja ypatingo dėmesio iš valstybės autoritetingų institucijų, nes jūrininkų parengimas iš esmės skiriasi nuo statybininkų ar floristų parengimo.