Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla Vakarų Europoje garsėja kaip aukšto lygio jūrininkų ir uosto darbuotojų rengimo kalvė.

Kaip realiame laive

Kazachstane lankęsi Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus tarėsi dėl platesnio bendradarbiavimo su šios šalies verslininkais. Kazachai užsiminė, kad per Klaipėdos uostą jie norėtų gabenti savo krovinius, kaip ferolydinius ir netgi anglis.

A.Vaitkus prisiminė, kad aptarta galimybė Lietuvos aukštojoje jūreivystės mokykloje mokyti Kazachstano jūreivius.

"Mūsų jūrininkai Europoje ir Pasaulyje yra tarp labiausiai gerbiamų specialistų. Tai, kad jų parengimo lygis labai aukštas, yra ir Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos nuopelnas.

Neatsitiktinai kazachai susidomėjo jūrininkų rengimo sistema Lietuvoje", – tikino A.Vaitkus.

Jis teigė treniruoklyje stebėjęs, kaip į uostą buvo įvedinėjamas dujovežis. Lietuvos aukštojoje jūreivystės mokykloje įrengtas visiško laivo valdymo, darbo su vilkikais treniruoklių kompleksas.

Vedant laivą, įvairių specialybių kursantai dirba skirtinguose kabinetuose sumontuotuose treniruokliuose. Ryšys tarp jų palaikomas radijo ryšio priemonėmis – visai, kaip laive.

Turėtų susitarti Vyriausybės

Yra galimybės Lietuvos aukštojoje jūreivystės mokykloje rengti Kazachstano ar kokios nors kitos šalies jūrininkus. Mokykla jiems pateiktų ir vadovėlius, ir kitas mokymo priemones. Taip pat suteiktų bendrabutį. Tačiau bet kuriuo atveju priimant studentus užsieniečius tam reikėtų papildomai pasirengti. Problemų kiltų ir dėl kalbų. Kiek žinoma, Kazachstane mokyklas baigusių jaunuolių anglų kalbos žinios gerokai skiriasi nuo Lietuvos moksleivių.

"Jei Klaipėdoje mokytųsi Kazachstano jūrininkai ir tai prisidėtų prie bendro Lietuvos jūrinio komplekso vystymo pritraukiant daugiau krovinių iš tos šalies, tai būtų sveikintina idėja", – svarstė Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos direktorius Viktoras Senčila.

Jo nuomone, su krovinių pagausėjimu susijęs studentų iš Kazachstano pasirodymas turėtų būti sutartas vyriausybiniu lygiu. Jei tai pavyktų, būtų pirmasis atvejis, kai tokiu pagrindu Lietuvoje jūreivystės mokslų siekia studentai iš kitų šalių.

Panašus trišalis jūrininkų mokymo susitarimas yra Lietuvos viduje – tarp Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos, Karo akademijos ir Krašto apsaugos ministerijos. Pagal šį susitarimą Klaipėdoje laivavedybos mokosi studentai iš Karo akademijos.

Jūreivystės mokslai nebrangūs

Pavienių kitų šalių atstovų mokymosi atvejų Lietuvos aukštojoje jūreivystės mokykloje jau yra. Čia studijuoja vienas vaikinas iš Gruzijos – šios šalies pilietis. Neakivaizdžiai studijuoja ir vienas egiptietis. Jie patys moka už mokslą.

V.Senčilos vertinimu, mokslai Lietuvos aukštosios jūreivystės mokykloje nėra brangūs. Dieniniuose mokymuose jie metams kainuoja 4,6 tūkst. litų, neakivaizdiniuose – dar mažiau. Kitose šalyse kainos yra 3–4 kartus didesnės. Tačiau yra šalių, tokių, kaip Suomija, kuriose jūriniai mokslai yra dotuojami valstybės ir už juos nereikia mokėti.

Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla dalyvauja ir studentų mainų programose. Pusmetį trunkančiuose kitų šalių studentams skirtuose uosto ir jūreivystės kursuose Klaipėdoje lankosi studentai iš Turkijos, Latvijos, Lenkijos.