Dienos komentaras

Ar užmokėjai? Tada - laisvas!

Atrodo, kad dar ne visiems nuvažiavo stogai, bet dažnai kai kurie žmonės elgiasi kaip paskutiniai mulkiai. Laikraščiai nuolat skalambija apie visokius sukčius. O šie verčia naktį iš miego senutes ir pliauškia apie vaikus, kuriuos reikia išpirkti iš policijos po avarijos. Ir bėga senutės aferistams atiduoti kompensuotus indėlius. Pakalbėjus su nuskriaustąja, paaiškėja, kad nėra skaičiusi nė vienos publikacijos dienraštyje apie tokias aferas. Nėra kada. Dar, neduokdie, praleisi 62-ąją serialo seriją ir nesužinosi, kuriai tarnaitei Chosė užtaisė ketvirtą vaiką. Ir lito laikraščiui nelieka - pensijos užtenka tik bulvėms, raugintiems kopūstams ir komunaliniams mokesčiams. Užsiprenumeruoti pigiau, bet kaimynas, alkoholikas, vagia laikraščius iš pašto dėžutės.

Aferistai suokia apie pinigų lietaus darbo vietas airijose ir, susirinkę avansus, pakiša sutartį, pagal kurią neturi, žmogau, jokių teisių, o darbo siūlytojai - jokių įsipareigojimų. Užmokėjai? Esi laisvas! Visi žino, kad negalima dirbti nelegaliai. Nes kasdieną tave gali išdurti. Nesumokės algos, o jei susižeisi darbe, tai dar būsi apkaltintas, kad neprašytas tryneisi po privačią teritoriją. Ir vėl viskas veltui. Ir toliau tūkstančiai dirba nelegaliai, o apgauti ieško teisybės po valdiškus kabinetus ir laikraščių redakcijas. Visokios kavos tirščių būrėjos mausto depresuotas moteriškaites ir traukia joms iš užančio vieną po kitos penkiasdešimtines. Gatvių prekeiviai savo aukoms įbruka triguba kaina kinietiškas prekes taip, jog pirkėjai jaučiasi kaip laimėję loterijoje du dulkių siurblius, skalbyklę ir dar kelionę aplink pasaulį. Euforija greitai praeina, kai savo pirkinio kainą palygina su šalia esančios parduotuvės asortimento kainomis. Aišku, geriausiai apkaltinti valdžią, kad nesugeba išgaudyti visų sukčių. O mes patys - negi esame žmonės, kuriems valdžia kasdien turi priminti, kaip tai blondinei iš anekdoto: „Įkvėpt, iškvėpt“. Gerai, jei per savo bukumą prarandame tik pinigus, bet pagauti taupymo manijos žmonės pasiruošę suryti bet kokią smarvę, jei ji kainuoja ne daugiau nei litas. Vienos bobelės čirškina beliašus ar čeburekus malkinėse ir tvartuose, kitos be jokių sveikatos apžiūros pažymų tą mitalą pardavinėja išalkusiems turgaus ir pliažų lankytojams. Ir čiaumoja tuos pyragaičius su faršu, kurį vakar kieme iš kibiro ėdė šuo, katė ir dvi lapės. Viena paguoda, kad ne mes vieni pasaulyje esame mulkiai. Juk uostamiesčio aferistės klofeline maudo vieną po kito meilės turistus iš Europos ir Azijos. O paskui palieka meilės vergus miegoti viešbučiuose be laikrodžių, eurų ir kelnių.

Ostapas Benderis net nepasapnavo apie tokią patiklių žmogelių armiją, kurią gali maustyti kaip tik širdis geidžia. Mūsų avinai priims bet kokią utopiją už gryną pinigą, jei sukčius tik turi bent liaudies teatro artisto sugebėjimų.