- Vidmantas Matutis
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Pagal šiuo metu pradėtą svarstyti šalies bendrojo plano koncepciją Lietuva rengiasi žengti ne tik į jūrą, bet ir iš esmės tvarkyti vidaus vandens kelius.
Išorinis uostas bus
Rengiama Lietuvos bendrojo plano koncepcija įvardijo, kad anksčiau ar vėliau mūsų šalies pajūryje turės būti statomas išorinis uostas. Tik dar neaišku, kur jis būtų.
„Itin svarbu yra išlaikyti Klaipėdos uostą kaip strateginį Pietryčių Baltijos logistikos ir Rytų bei Vakarų tranzito mazgą. Stebint uosto veiklos ir laivybos dinamiką, matomas objektyvus poreikis ne tik plėsti esamo Klaipėdos uosto infrastruktūrą, bet ir įrengti giliavandenį uostą Melnragėje arba Būtingėje, rekonstruoti Šventosios uostą“, – teigiama dokumente.
Itin svarbu yra išlaikyti Klaipėdos uostą kaip strateginį Pietryčių Baltijos logistikos ir Rytų bei Vakarų tranzito mazgą.
Iškeliamas tarsi ir tikslas, kad suformavus Klaipėdos urbanistinės integracijos ašį su Rytų ir Vakarų transporto koridoriumi, tikslingas būtų antros urbanistinės integracijos ašies formavimas Šventosios–Būtingės rajone atstatant Šventosios uostą ir analizuojant giliavandenio uosto įrengimo galimybę.
Prie šalies bendrojo plano šiuo metu yra atliekamas – Strateginio poveikio aplinkai vertinimas, kuris ir atsakys į klausimą, kuri vieta yra tinkamiausia išoriniam uostui. Jei išorinis uostas būtų statomas ties Melnrage, jo infrastruktūra, inkaravietė, reidas tilptų dabartinio Klaipėdos uosto jūrinės akvatorijos dalyje. Dėl Būdingės uosto plėtros reikėtų ieškoti naujų laivų priplaukimo linijų, išorinio reido vietos, inkaravietės.
Koncepcijoje užsimenama, kad turizmo ir žvejybos reikmėms jachtų ir mažųjų laivų uostelis turėtų būti įrengtas ir prie Karklės.
Jūroje – fermos, jėgainės, nafta
Kokios kitos veiklos galimos Baltijos jūros Lietuvos teritoriniuose vandenyse? Koncepcijoje užsimenama, kad „perspektyvoje galima naftos gavybos plėtra“.
Baltijos jūros dugnu planuojama tiesti elektros kabelį, kuris sujungtų Lietuvą su Lenkijos energetine sistema. Taip pat svarstoma galimybė Baltijos jūros dugnu tiesti naujus ryšių ir komunikacijų optinius kabelius.
Šiuo metu per jūrą tarp Lietuvos ir Švedijos yra nutiesti ne tik elektros jungtis „Nord Balt“, bet ir optinis kabelis.
Šiuo metu per jūrą tarp Lietuvos ir Švedijos yra nutiesti ne tik elektros jungtis „Nord Balt“, bet ir optinis kabelis.
Numatoma, kad Baltijos jūros Lietuvos teritoriniuose vandenyse atsiras vėjo elektrinių parkai ir jungtys su sausuma. Taip pat planuojami tinklai, kuriais Lietuva galėtų prisijungti prie ES finansuojamo Danijos, Lenkijos, Švedijos ir Vokietijos vėjo jėgainių tinklo.
Lietuvos teritoriniuose vandenyse bus numatytos ir jūrinių žuvų auginimo fermų vietos.
Tikimasi, kad Baltijos jūroje prie Lietuvos krantų intensyvės laivyba. Todėl bet koks pramonės žingsnis į Baltijos jūrą pirmiausia turės būti daromas tik įvertinus naujų laivybos koridorių išdėstymą.
Aplinkos viceministras Marius Narmontas viešai komentavo, kad „Lietuvos bendrasis planas sieks išlaikyti Lietuvos pajūrio išskirtinumą ir neleis per daug užstatyti Baltijos jūros pakrantės“.
Tačiau pagal tai, kas yra išvardyta gali būti, kad pajūryje bus kalami ir poliai, ir vežamas betonas. Didžioji dalis jūroje numatytų objektų būtų statoma pritraukiant investicijas pagal valstybinius koncepcijos projektus.
Laivybos kelias iki Baltarusijos
Nors šalies bendrojo plano koncepcijoje užsimenama apie intensyvesnį galimą pramonės augimą Šventosios - Būtingės rajone, tačiau apie transporto jungtį dar nekalbama.
Bendrai užsiminta, kad turėtų būti stiprinama transporto, ypač geležinkelio jungtis su Klaipėdos uostu, o ateityje ir giliavandeniu uostu.
Itin daug vietos koncepcijoje skirta Lietuvos vidaus vandenų kelių vystymui. Numatoma, kad krovinių gabenimui Nemunu iš Klaipėdos į Kauną turėtų būti visiškai pritaikytas dabartinis vidaus vandenų kelias E41. Numatoma, kad turėtų būti statomi ir vidaus vandenų keleiviniai bei krovininiai uosteliai ir prieplaukos.
Svarstoma ir tai, kad iš Kauno kroviniams vidaus vandenimis gabenti turėtų būti jungtys su Jonava ir Kėdainiais. Svarstytina ir apie tarptautinių krovinių gabenimo maršrutą vidaus vandenimis nuo Kauno iki sienos su Baltarusija su perspektyva, kad Baltarusiai įsirengs kelią Nemunu iki Gardino.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Palangoje – pokyčiai dėl vietinės rinkliavos už automobilių statymą
Ketvirtadienį Palangos savivaldybės taryba apsisprendė dėl vietinės rinkliavos už automobilių statymą nustatytose apmokestinamose kurorto vietose pokyčių. Jie priimti Palangos rinkliavų centro siūlymu. ...
-
Po rietenų dėl automobiliais užgrūstų kiemų – atsakas: lopšelis-darželis aikštelės neatvers
Baltijos prospekte daugiabučių gyventojai piktinasi, esą šalia esantis lopšelis-darželis turi didelę stovėjimo aikštelę, tačiau draudžia joje vaikų tėvams statyti mašinas. Automobiliai paliekami daugiabučių kiemuose, o ...
-
Dėl gaisro Kretingoje galima oro tarša bei draudžiamas automobilių eismas Klaipėdos gatvėje2
Dėl kilusio gaisro UAB „Imedeksa“ Kretingoje, galima oro tarša bei draudžiamas automobilių eismas Klaipėdos gatvėje. Apie tai savo feisbuko paskyroje paskelbė Kretingos rajono meras Antanas Kalnius. ...
-
A. Vaitkus: politikuoti nereikėtų14
Klaipėdos savivaldybė rengiasi steigti naują Paliatyviosios pagalbos dienos centrą vaikams. Tokį centrą numatoma įkurti J. Karoso gatvėje, šalia Vaikų ligoninės, pritaikant buvusį konsultacinės poliklinikos pastatą. Kūdikių namai, kuriuos...
-
Būna ir taip: gandras jau kelis pavasarius mėgina susisukti lizdą ant „Laisvės“ paminklo8
Švėkšnos „Saulės“ gimnazijos kieme stovintis „Laisvės“ paminklas taip patiko vienam gandrui iš Švėkšnos, kad jis jau kelis pavasarius mėgina susisukti lizdą ant šio paminklo. Tačiau vieti...
-
Netoli Kaštonų gatvės gyventojai vis veisia šiukšlynus3
Netoli Kaštonų gatvės atsirado savavališkas sąvartynas, tarp šiukšlių – senos padangos ir net sofa. Atokesnėse vietose tyčia paliktas atliekas pareigingi gyventojai surenka patys, tačiau norint pašalinti stambias...
-
Kas žudo Klaipėdos senamiestį?33
Klaipėdoje jau ne vieną dešimtmetį trunka diskusijos, kaip atgaivinti senamiestį. Įvairių kadencijų politikai siūlė neįtikėtinų būdų – svajota apie tramvajų, siūlyta dalį senamiesčio uždengti kupolu, o kojas klaipantį grindin...
-
Klaipėdoje kruizinis laivas pasitiktas sningant2
Šių metų pirmąjį keleivinį laivą su prancūzų turistais Klaipėda pasitiko žiemiškai. Šiemet į mūsų uostą planuoja atvykti 53 kruiziniai laineriai – daugiau nei pernai, ketinama sulaukti iki 70 tūkst. turistų. Sugrįžt...
-
Kas balsuos referendume?12
Jau dabar prognozuojama, kad balsuojant referendume dėl dvigubos pilietybės gali būti pasiektas antirekordas. Rinkėjai nepatenkinti ne tik informacijos stoka šiuo klausimu, bet ir neregėtu prezidento rinkiminės kampanijos vangumu. Žmonės pasigen...
-
Uostamiestyje – akibrokštas: merginą nustebino pardavėjos pasiūlymas20
Kai kuriuose prekybos centruose aptarnavimas verčia linkėti permainų. Esą kai kurie parduotuvių darbuotojai su klientais bendrauja ne itin supratingai. Viename prekybos centre apsilankiusią klaipėdietę nustebino pardavėjos elgesys. Merginai papra&scar...