Ar žengs pramonė į Baltijos jūrą?

Pagal šiuo metu pradėtą svarstyti šalies bendrojo plano koncepciją Lietuva rengiasi žengti ne tik į jūrą, bet ir iš esmės tvarkyti vidaus vandens kelius.

Išorinis uostas bus

Rengiama Lietuvos bendrojo plano koncepcija įvardijo, kad anksčiau ar vėliau mūsų šalies pajūryje turės būti statomas išorinis uostas. Tik dar neaišku, kur jis būtų.

„Itin svarbu yra išlaikyti Klaipėdos uostą kaip strateginį Pietryčių Baltijos logistikos ir Rytų bei Vakarų tranzito mazgą. Stebint uosto veiklos ir laivybos dinamiką, matomas objektyvus poreikis ne tik plėsti esamo Klaipėdos uosto infrastruktūrą, bet ir įrengti giliavandenį uostą Melnragėje arba Būtingėje, rekonstruoti Šventosios uostą“, – teigiama dokumente.

Itin svarbu yra išlaikyti Klaipėdos uostą kaip strateginį Pietryčių Baltijos logistikos ir Rytų bei Vakarų tranzito mazgą.

Iškeliamas tarsi ir tikslas, kad suformavus Klaipėdos urbanistinės integracijos ašį su Rytų ir Vakarų transporto koridoriumi, tikslingas būtų antros urbanistinės integracijos ašies formavimas Šventosios–Būtingės rajone atstatant Šventosios uostą ir analizuojant giliavandenio uosto įrengimo galimybę.

Prie šalies bendrojo plano šiuo metu yra atliekamas – Strateginio poveikio aplinkai vertinimas, kuris ir atsakys į klausimą, kuri vieta yra tinkamiausia išoriniam uostui. Jei išorinis uostas būtų statomas ties Melnrage, jo infrastruktūra, inkaravietė, reidas tilptų dabartinio Klaipėdos uosto jūrinės akvatorijos dalyje. Dėl Būdingės uosto plėtros reikėtų ieškoti naujų laivų priplaukimo linijų, išorinio reido vietos, inkaravietės.

Koncepcijoje užsimenama, kad turizmo ir žvejybos reikmėms jachtų ir mažųjų laivų uostelis turėtų būti įrengtas ir prie Karklės.

Jūroje – fermos, jėgainės, nafta

Kokios kitos veiklos galimos Baltijos jūros Lietuvos teritoriniuose vandenyse? Koncepcijoje užsimenama, kad „perspektyvoje galima naftos gavybos plėtra“.

Baltijos jūros dugnu planuojama tiesti elektros kabelį, kuris sujungtų Lietuvą su Lenkijos energetine sistema. Taip pat svarstoma galimybė Baltijos jūros dugnu tiesti naujus ryšių ir komunikacijų optinius kabelius.

Šiuo metu per jūrą tarp Lietuvos ir Švedijos yra nutiesti ne tik elektros jungtis „Nord Balt“, bet ir optinis kabelis.

Šiuo metu per jūrą tarp Lietuvos ir Švedijos yra nutiesti ne tik elektros jungtis „Nord Balt“, bet ir optinis kabelis.

Numatoma, kad Baltijos jūros Lietuvos teritoriniuose vandenyse atsiras vėjo elektrinių parkai ir jungtys su sausuma. Taip pat planuojami tinklai, kuriais Lietuva galėtų prisijungti prie ES finansuojamo Danijos, Lenkijos, Švedijos ir Vokietijos vėjo jėgainių tinklo.

Lietuvos teritoriniuose vandenyse bus numatytos ir jūrinių žuvų auginimo fermų vietos.

Tikimasi, kad Baltijos jūroje prie Lietuvos krantų intensyvės laivyba. Todėl bet koks pramonės žingsnis į Baltijos jūrą pirmiausia turės būti daromas tik įvertinus naujų laivybos koridorių išdėstymą.

Aplinkos viceministras Marius Narmontas viešai komentavo, kad „Lietuvos bendrasis planas sieks išlaikyti Lietuvos pajūrio išskirtinumą ir neleis per daug užstatyti Baltijos jūros pakrantės“.

Tačiau pagal tai, kas yra išvardyta gali būti, kad pajūryje bus kalami ir poliai, ir vežamas betonas. Didžioji dalis jūroje numatytų objektų būtų statoma pritraukiant investicijas pagal valstybinius koncepcijos projektus.

Laivybos kelias iki Baltarusijos

Nors šalies bendrojo plano koncepcijoje užsimenama apie intensyvesnį galimą pramonės augimą Šventosios - Būtingės rajone, tačiau apie transporto jungtį dar nekalbama.

Bendrai užsiminta, kad turėtų būti stiprinama transporto, ypač geležinkelio jungtis su Klaipėdos uostu, o ateityje ir giliavandeniu uostu. 

Itin daug vietos koncepcijoje skirta Lietuvos vidaus vandenų kelių vystymui. Numatoma, kad krovinių gabenimui Nemunu iš Klaipėdos į Kauną turėtų būti visiškai pritaikytas dabartinis vidaus vandenų kelias E41. Numatoma, kad turėtų būti statomi ir vidaus vandenų keleiviniai bei krovininiai uosteliai ir prieplaukos.

Svarstoma ir tai, kad iš Kauno kroviniams vidaus vandenimis gabenti turėtų būti jungtys su Jonava ir Kėdainiais. Svarstytina ir apie tarptautinių krovinių gabenimo maršrutą vidaus vandenimis nuo Kauno iki sienos su Baltarusija su perspektyva, kad Baltarusiai įsirengs kelią Nemunu iki Gardino.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Pritariu ,,Už ateitį"

Pritariu ,,Už ateitį" portretas
Iš išvardinto sąrašo nedvelkia jokia nauda man kaip Lietuvos piliečiui. Reikėtų tiesiai - šviesiai parašyti ,,žengs" verslas dirbantis tik sau. Jeigu pramonė būtų valstybinė - tikrai džaugčiausi.O dabar kas man iš to?

Už ateitį

Už ateitį portretas
Giliavandenį prie Melnragės, žuvų fermą ties Juodkrante, naftą siurbsime ties Būtinge ir Nida. Vėjo jėgainės jūroje ties Palanga. Tai bent suklestėsime.

Makas

Makas portretas
Giliavandenis uostas Butingeje, zuvu fermos taip pat i ta puse. Klaipedai uztenka uosto tarsos ir triuksmo, bei aplinkiniu gamyklu poveikio...
VISI KOMENTARAI 5
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių