Arenos byloje padėtas taškas

Pakeitė konstrukcijos elementus

Įmonė "Vėtrūna" į Klaipėdos apygardos teismą kreipėsi 2013 m. balandį, kai "Švyturio" arena jau buvo baigta statyti ir pripažinta tinkama naudoti. Tuo metu bendrovė buvo restruktūrizuojama.

Iš uostamiesčio savivaldybės įmonė prašė priteisti beveik 1,9 mln. eurų skolos už darbus ir beveik 265 tūkst. eurų palūkanų. Taip pat nustatyti 9,75 proc. metinių palūkanų už laiką, kol vyks teisminis ginčas, – nuo bylos iškėlimo iki pabaigos. Tad kasmet savivaldybės skola vis augo.

Klaipėdos savivaldybės Teisės skyriaus vedėjas Andrius Kačalinas prisiminė, kad vos ne pirmaisiais arenos statybos metais bendrovė "Vėtrūna" pasiūlė pakeisti nemažai statinio konstrukcijos elementų – dalį monolitinio gelžbetonio į surenkamą.

"Savivaldybės atstovai išsakė aiškią poziciją, kad pakeitimus, jei dėl to darbai nebrangs, atlikti įmanoma. Priėmėme tokį bendrą sprendimą, nors jis ir nebuvo aiškiai įformintas. Tai buvo klaida, kurios tikrai nekartotume, statydami kitus objektus", – komentavo vedėjas.

Anot A.Kačalino, prieš arenos statybų pabaigą įmonės "Vėtrūna" atstovai ėmė šnekėti, kad savivaldybė neatseikėjo už kažkokius darbus ir turi sumokėti skolą.

"Statybos buvo baigiamos, Europos vyrų krepšinio čempionatas – ant nosies, o prasidėjo tokios kalbos. Tokį rangovo elgesį vertinome kaip nesąžiningą bandymą pasinaudoti padėtimi. Įmonė bandė užsitikrinti apmokėjimą, bet buvo sutarta, kad šis klausimas bus gvildenamas vėliau. Galiausiai apsispręsta atsisakyti mokėti reikalaujamą sumą", – pasakojo vedėjas.

Susitarimo įmonė nepaisė

Anot A.Kačalino, baigus statyti areną, iš bendrovės "Vėtrūna" gautos kelios pretenzijos – esą savivaldybė turi apmokėti papildomus darbus. Vėliau sulaukta dar kelių. Įmonė nurodė, kad, neatseikėjus reikalaujamos sumos, bus kreiptasi į teismą.

"Pakeitus vietoje liejamą gelžbetonį į surenkamą, gamykloje pagamintos detalės buvo atvežamos ir surenkamos. Dėl to pasikeitė ne tik pačių medžiagų kiekiai, bet ir darbų apimtys. Atsirado ir papildomų. Nors buvo sutarta, kad "Vėtrūna" vietoje liejamą gelžbetonį surenkamu keis tik tuo atveju, jei nebrangs darbai, pasielgė kitaip", – tikino vedėjas.

Klaipėdos savivaldybei nesumokant reikalaujamos sumos už papildomus darbus, įmonė "Vėtrūna" kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą. Pastarasis 2013 m. spalio 21-ąją patenkino bendrovės ieškinį ir priteisė savivaldybei sumokėti skolą bei bylinėjimosi išlaidas.

Uostamiesčio savivaldybė nesutiko su tokia baigtimi ir pateikė apeliacinį skundą Lietuvos apeliaciniam teismui. Šis 2014 m. gegužę panaikino Klaipėdos apygardos teismo sprendimą ir bylą grąžino nagrinėti iš naujo.

Pasak A.Kačalino, ieškovė dar bandė teikti kasacinį skundą Lietuvos aukščiausiajam teismui, tačiau šis pastarąjį atsisakė priimti. Tad arenos statytojo ir savivaldybės byla nagrinėti grąžinta į Klaipėdos apygardos teismą. Buvo paskirtas kitas teisėjas.

Po beveik metų – 2015 m. balandį, apklausus liudininkus, įmonės "Vėtrūna" ieškinys buvo atmestas. Taip pat bylinėjimosi išlaidos priteistos savivaldybei.

Bandė vėl skųsti

Įmonė "Vėtrūna" pateikė apeliacinį skundą Lietuvos apeliaciniam teismui. A.Kačalinas teigė, kad tada kilo klausimas dėl ekspertizės paskyrimo ginčo darbams nustatyti ir įvertinti.

Jos prašė įmonė "Vėtrūna". Teismas patenkino šios prašymą. Bendrovė į teismo sąskaitą sumokėjo per 12 tūkst. eurų ekspertizės apmokėjimui užtikrinti.

"Ekspertas įvertino darbus, už kuriuos prašė sumokėti bendrovė "Vėtrūna": ar jie tikrai buvo atlikti, ar tinkamai padaryti, pasisakė dėl kainos. Po ekspertizės atliktų darbų suma buvo sumažinta du kartus. Įmonė "Vėtrūna" realiai nebeturėjo galimybės prisiteisti visos anksčiau reikalautos sumos. Akivaizdžiai tie įkainiai, nurodyti ieškinyje, buvo padvigubinti", – tvirtino vedėjas.

Byla buvo nagrinėjama toliau, kol šių metų sausio 12-ąją Lietuvos apeliacinis teismas atmetė ieškinį ir priteisė bylinėjimosi išlaidas.

"Nuo šios datos laukėme, ar bus pateiktas kasacinis skundas Lietuvos aukščiausiajam teismui. Tai galima padaryti per tris mėnesius nuo Lietuvos apeliacinio teismo nutarties paskelbimo. Duomenų, kad kasacinis skundas priimtas nagrinėti, negavome. Jo pateikimo terminas pasibaigė. Tad manome, kad byla baigėsi savivaldybės naudai. Net nežinome, ar apskritai toks skundas buvo teikiamas, ar teismas atsisakė jį priimti", – komentavo vedėjas.

Bendrovė pakeitė pavadinimą

A.Kačalino teigimu, šis teisminis procesas buvo sudėtingas. Kadangi susitarimas dėl gelžbetonio keitimo nebuvo įformintas, teismui teko kviesti liudytojus – tuometinius savivaldybės darbuotojus.

Jie patvirtino, kad buvo leidžiama keisti gelžbetonį su sąlyga, jog darbai nebrangs. Informacija apie tai buvo užfiksuota ir kai kuriuose protokoluose.

Klaipėdos savivaldybei buvo priteista 2 855 eurai už atstovavimą pirmoje instancijoje ir 1 584 eurai – už bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje. Pradėjus bylą nagrinėti iš naujo, savivaldybė pasitelkė ir advokato pagalbą. Ją atstovavo Gintaras Aleknavičius.

"Išlaidų turėjome, bet tą sumą turės padengti "Vėtrūna"", – tvirtino vedėjas.

Klaipėdos savivaldybės Investicijų ir ekonomikos departamento direktorius Ričardas Šulcas atskleidė, kad galimiems ginčų sprendimams miesto biudžete buvo numatyta skirti 0,5 mln. eurų. Šios lėšos sutaupytos ir jas bus galima panaudoti kitiems projektams.

"Ginčas su arenos statytoju baigtas", – tvirtino direktorius.

Tokia bylos baigtimi džiaugiasi ir uostamiesčio tarybos nariai. Jie pabrėžia, kad Klaipėdos arena išliko pigiausiai pastatytu tokio tipo statiniu šalyje.

Konkursą laimėjusi įmonė "Vėtrūna" pagal sutartį areną turėjo pastatyti už beveik 55 mln. litų. Savivaldybė dar nupirko papildomų darbų už 27,6 mln. litų.

"Registrų centro" duomenimis restruktūrizuojama įmonė "Vėtrūna" pakeitė pavadinimą į "Uzvarė". Pirmoje metų pusėje įregistruoti nauji bendrovės įstatai. Bendrovė iki šiol turi restruktūrizuojamos statusą.