Jūrinio laivyno pradžia Jurbarke

Lietuvos jūrų laivyno istorija prasidėjo 1921 m. kovo 4 d., kai į prancūzų administruojamą Klaipėdos uostą iš Kylio atplaukė 139 BRT motorinis burlaivis "Jūratė", o kovo 15 d. pasirodė "Kastytis".

Burlaivius užsakė ir 1920 m. nupirko Lietuvos garlaivių bendrovė iš Kauno. Ją 1919 m. įkūrė Saliamonas Banaitis ir Jonas Šliupas, panaudoję JAV lietuvių kapitalą. Laivai registruoti Jurbarke, nes Lietuva jūrų uosto dar neturėjo.

Šių vos keletą metų plaukiojusių garlaivių reikšmė Lietuvos laivyno istorijai didžiulė. Jie buvo pirmieji jūriniai laivai, kur trispalvę oficialiai leista naudoti kaip Lietuvos komercinę vėliavą.

1939 m. pradžioje su Lietuvos vėliava plaukiojo 11 jūrinių laivų, o jų BRT sudarė 11 358 tonų.

Už pirmuosius laivus lietuviai sumokėjo beveik šešis kartus brangiau, nei jie kainavo rinkoje. Pirkti šeši šio tipo laivai, bet tik du atplukdyti į Lietuvą.

Garlaivių veikla buvo nuostolinga, negauta pelningesnių frachtų. Tai buvo labiau upiniai laivai, bet Baltijos jūra plaukiojo į Skandinaviją. 1924–1925 m. "Jūratei" vadovavo kapitonas Juozas Andžejauskas. Įguloje buvo keli lietuviai jūreiviai.

Istorija: "Kaunas" buvo vienas geresnių Lietuvos prieškario laivų. ("Jūros" archyvo nuotr.)

Nepopuliari Lietuvos vėliava

1923 m. Klaipėdos kraštas ir uostas atiteko Lietuvai. Laivynas kurtas ne iš karto. Lietuva stokojo patyrimo, jūrų laivyno versle buvo didžiulė konkurencija.

Lietuvių nenorėjo įsileisti Klaipėdos vokiečiai. Klaipėdoje veikė ir 1919 m. įkurta anglų bei danų kapitalo bendrovė "United Baltic Corporation". Ji gabeno prekes į Londoną.

1925 m. su Lietuvos vėliava plaukiojo vienintelis jūrinis laivas "Stephanie" (775 BRT). Jis priklausė "A.H.Schwedersky Nachf". 1926 m. įmonė laivus pardavė, bet 1928 m. vėl pradėjo pirkti. Įsigijo garlaivį "Gotland" (990 BRT). Tam teko kurti atskirą firmą Liubeke. Šio laivo su Lietuvos vėliava pirkimo nenorėjo kredituoti olandų bankas.

Kompanija 1929 m. įsigijo garlaivį "Friesland" (1 029 BRT), 1930 m. – "Holland" (991 BRT). "Friesland" kapitonu keletą metų buvo Zigmas Domeika.

Pokytis: garlaivio "Maistas" įgula, kuriai vadovavo B.Krištopaitis ir kur visi jūrininkai jau buvo lietuviai (1937 m.). ("Jūros" archyvo nuotr.)

Pirmosios lietuviškos laivininkystės

1928 m. Kaune įsteigta bendrovė "Lietgar". Ji Brėmerhafene pirko garlaivius "Klaipėda" (1 500 BRT) ir "Palanga" (1 000 BRT). Klaipėdoje jie pakrikštyti 1929 m. sausį. "Palangos" kapitonas buvo vienas iš "Lietgar" kūrėjų Teodoras Reingardas, "Klaipėdos" – gruzinų tautybės jūrų karininkas Aleksandras Azguridis. Vyriausybei atsisakius suteikti paramą, dėl kapitalo stokos laivų nepavyko išpirkti. Krizės metu buvo sunku gauti krovinių. "Lietgar" 1932 m. buvo likviduota.

1922 m. Klaipėdoje įkurta laivų maklerių bendrovė "Sandėlis". Jai vadovavo klaipėdietis Martynas Reišys. "Sandėlis" pradžioje užsiėmė tik krovinių ekspedijavimu. Vėliau jis įkūrė laivininkystės, laivų frachtavimo skyrius ir konkuravo su vietinėmis vokiečių bendrovėmis. 1928 m. Klaipėdoje nuo 1922 m. veikusi laivų maklerių bendrovė "Sandėlis" Vokietijoje pirko 370 BRT laivą "Pregel" ir pavadino jį "Lydžiu". Tais pačiais metais dėl skolų laivą ji prarado.

1931 m. "Sandėlis" įkūrė ir aptarnavo laivybos liniją tarp Klaipėdos ir Antverpeno. Ja 1935–1936 m. plaukiojo bendrovės "Maistas" laivai. "Sandėlį" norėjo pirkti Lietuvos Vyriausybės kontroliuojamos monopolinės bendrovės: 1933 m. – "Lietūkis", 1935 m. – "Maistas". M.Reišys kontrolinio akcijų paketo nepardavė. 1937 m. "Sandėlis" buvo šeštoje vietoje tarp Klaipėdos laivų maklerių firmų pagal aptarnautų laivų skaičių. 1937 m. "Sandėlis" nusipirko garlaivį "Nida" (1 266 BRT), 1938 m. laivus "Neringa" (1 128 BRT) ir "Venta" (1 266 BRT).

Priešinosi ir anglai, ir danai

1930–1933 m. Lietuva už prekių gabenimą laivais kasmet mokėjo 15–20 mln. litų. Pelningiausius krovinius gabendavo anglų laivai.

Didėjant prekių srautams, Lietuvos žemės ūkio produkcijos eksportui, formavosi ekonominės sąlygos lietuviškam laivynui kurti. Lietuvos Vyriausybė pradėjo domėtis, kaip pirkti laivus ir įsiterpti į laivininkystės rinką. Tai sumanyta padaryti per Vyriausybės valdomą akcinę bendrovę "Maistas".

Aktyviai Londone veikė žemės ūkio atašė Kazys Gineitis. 1932 m. bandyta kurti bendrą su užsieniečiais firmą "Anglo-Lithuanian Shipping Company Ltd" su dviem laivais. Tam sutrukdė anglų ir danų kapitalo kompanija "United Baltic Corporation".

1935 m. rugpjūtį Norvegijoje "Maistas" išsinuomojo, o gruodį nupirko 542 BRT garlaivius refrižeratorius "Rimfrost" ir "Barfrost", kurie 1936 m. pavadinti "Kretinga" ir "Utena". Vokietijoje buvo įsigytas garlaivis "Coldair" (641 BRT), kuris nuo 1936 m. pervadintas į "Maistą". Jam vadovavo kapitonas Bronius Krikštopaitis. Be pirktųjų trijų garlaivių, "Maisto" bendrovė nuomojo ketvirtąjį – "Annfin".

Laivų pirkimo bumas

Produktyviausias lietuviško laivyno kūrimo etapas prasidėjo po 1936 m. lapkričio 21 d., kai valstybės valdomos bendrovės "Maistas", "Lietūkis", "Pienocentras" įkūrė laivininkystės ir ekspedicijos AB "Lietuvos Baltijos Lloydas". Kaip įnašas jai atiteko ir "Maisto" bendrovės laivai.

Kurti laivininkystės bendrovę skatino pablogėję santykiai su Vokietija. Bendrovė plėtė jūrų laivyną, įsigijo vis didesnių laivų. 1937 m. ji nupirko po 939 BRT garlaivius "Marijampolė" ir "Šiauliai".

1938 m. pardavus garlaivį "Maistas", įsigyti "Kaunas" (1 521 BRT) ir "Panevėžys" (1 607 BRT). 1940 m. kovą pirktas laivas "Trakai" (1 255 BRT).

Refrižeratoriai plaukiojo su "Maisto" ir "Pienocentro" kroviniais į Hulį, po to Roterdamą ir Antverpeną. Kiti laivai, naudoti trampinėje laivyboje, gabeno į Klaipėdą anglis, trąšas "Lietūkiui", kitus krovinius. Tuo metu apie 70 proc. Lietuvos importo ir eksporto ėjo per Klaipėdos uostą.

Laivyno nauda

1937 m. "Lietuvos Baltijos Lloydo" laivais gabenta daugiau nei 55 tūkst. t krovinių. Už tai bendrovei sumokėta 2,1 mln. litų.

Garlaiviai "Šiauliai", "Marijampolė", "Maistas", "Utena" ir "Kretinga" įvykdė 81 reisą, įveikė 145 218 jūrmylių, 248 kartus plaukė į įvairius uostus.

1939 m. pradžioje su Lietuvos vėliava plaukiojo 11 jūrinių laivų. Bendras jų BRT sudarė 11 358.

Nuo 1938 m. Lietuvos bendrovių laivai daugiausia gabeno apdirbtą medieną ir celiuliozę iš Klaipėdos į Angliją, Olandiją ir Belgiją. Anglijoje pasikrovę anglių, o Olandijoje ir Belgijoje trąšų arba cemento, garlaiviai grįždavo atgal į Klaipėdą. Kroviniai nebuvo brangiai apmokami, tačiau užtikrino darbą trampiniam laivynui, kurį sudarė senoki, specialiems kroviniams nepritaikyti laivai. Nauju kroviniu 1938 m. tapo druska iš TSRS.

Lietuvos garlaiviai taip pat gabeno ir užsienio frachtuotojų krovinius – iš Dancigo, Rygos ir Gdynės į Angliją. Iš Britanijos akmens anglys transportuotos į Latviją, Švediją ir Suomiją.

1939 m. "Lietuvos Baltijos Lloydo" laivai plukdė 140 tūkst. t krovinių. Gauta 2,97 mln. litų pajamų.