Atvyko gyventi pas vyrą

Galina į Lietuvą atvyko prieš 22 metus, ištekėjusi už Lietuvos piliečio. Čia ji dirbo, mokėjo mokesčius, užaugino du vaikus ir jaučiasi Klaipėdoje esanti kaip namuose.

Moteris pasakojo, kad viename Baltarusijos kaime gyvenę jos tėvai seniai išėjo anapilin, jų namai parduoti. Ten gyvena jos seserys, bet šios turi savo šeimas, o ir santykiai su jomis senokai nutrūko. Tėvynėje moteris teigė nesilankiusi jau aštuonerius metus.

Abu Galinos vaikai yra Lietuvos Respublikos piliečiai.

Sūnus ir dukra tebebuvo maži, kai Galinos santuoka nutrūko. Moteris liko viena auginti vaikus ir mokėti vyro užgyventas skolas, kurios po ištuokos buvo padalintos abiem sutuoktiniams. Vyras dingo ne tik iš jos, bet ir savo vaikų gyvenimo.

Galina du dešimtmečius vis prasitęsdavo laikiną leidimą gyventi Lietuvoje, ketino gauti ir leidimą nuolat gyventi mūsų šalyje, tuo tikslu išlaikė Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir lietuvių kalbos egzaminus.

„Savo būsto neturėjome, teko suktis, kaip išmanėme, kartais nuomojomės butą, o kartais persikeldavome į bendrabučio kambarį. Gyvenau vardan vaikų, esu siuvėja, dirbau, kiek turėjau sveikatos. Svarbiausia buvo, kad sūnus ir dukra būtų pamaitinti ir aprengti, kad nieko netrūktų mokslams. Dabar jau galiu pasidžiaugti, kad užauginau dorus žmones. Nors Lietuvos piliete netapau, jaučiausi čia sava, man patinka Lietuva, ramūs ir gražūs jos žmonės“, – teigė Galina.

Atėmė laikinąjį leidimą

Didžiausia bėda moterį ištiko, kai prieš metus ji sužinojo susirgusi onkologine liga.

Dirbti jau buvo sunku, o kai prasidėjo gydymas, tai tapo nebeįmanoma. Viena laimė, kad jau suaugęs sūnus dirba Anglijoje, jis ėmėsi išlaikyti mamą.

Neseniai pilnametystės sulaukė ir moters dukra, mergaitė užaugo graži ir buvo pakviesta dirbti lietuviškoje modelių agentūroje.

„Labai džiaugiuosi, kad mano dukra turi galimybę važinėti po pasaulį. Kaskart, nukeliavusi į tolimą šalį, paklausta ji pasakoja apie savo tėvynę Lietuvą ir taip ją reprezentuoja. Neturiu daugiau artimų žmonių, tik savo vaikus, kaip ir jie turi tik mane. Su Baltarusija manęs niekas nesieja“, – kalbėjo Galina.

Dažniausiai šie asmenys viską supranta ir patys išvyksta nelaukdami palydėjimo.

Pernai rugsėjo gale Galinai buvo panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje, nors jis galiojo iki lapkričio pradžios.

Motyvas – šios moters gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui.

Vienintelis būdas ką nors pakeisti buvo bylinėtis prašant panaikinti šį sprendimą.

Klausinėjo apie giminaičius

Skųsdama sprendimą nebeleisti jai gyventi šalyje, kurioje ji praleido pusę savo amžiaus, Galina nurodė, kad pernai kovo 17 d. pildydama migracijos skyriaus jai pateiktą klausimyną ties 11-uoju klausimu pažymėjo atsakymo varnelę, žyminčią, kad Krymas priklauso Rusijai.

Savo skunde teismui Galina nurodė, kad per visą gyvenimo Lietuvoje laiką ji nėra buvojusi Rusijoje, o pastaruosius aštuonerius metus nesilankė ir Baltarusijoje.

Moteris teigė, kad nėra jokios politinės partijos ar kitos organizacijos narė, neužsiima jokia provokuojančia veikla, nesinaudoja socialiniais tinklais, o ir kitais būdais nedemonstruoja jokių politinių pažiūrų.

„Man tikrai ne politika rūpi – kai žmogus serga liga, kuri gali baigtis mirtimi, tokie dalykai tampa visai neįdomūs. Išgyvenusi sunkų gydymo kursą aš jau nieko nebijau, man nėra ko slėpti, stengiausi atsakyti tiesiai į užduodamus klausimus. Kai manęs pradėjo klausinėti apie giminaičius, gyvenančius Rusijoje, jų pareigas, ar jie politikai, o gal kariškiai, visiškai atvirai pasakiau, kad plačios giminės atstovų gyvena ir Rusijoje. Beje, mūsų giminės gyvena ir Ukrainoje, Vokietijoje, JAV. Bet kas kokį darbą dirba, kokiose vietovėse gyvena, nežinau, o ir nesidomiu. Patikėkite, man dabar tai visai nerūpi“, – pasakojo Klaipėdoje gyvenanti baltarusė.

Teisme ji kalbėjo, kad nėra nusižengusi Lietuvos įstatymams ir nėra atlikusi jokių veiksmų, nukreiptų prieš Lietuvą.

Pakvietė į apklausą

Paaiškindama, kodėl ties 11-uoju klausimyno klausimu „Jūsų nuomone, kam legitimiai (teisėtai) priklauso Krymas?“ pažymėjo varnele atsakymą „Rusijai“, o skliausteliuose pažymėjo: „Mano asmeninė nuomonė“, Galina pasakojo žinanti, kad šiuo metu Krymą valdo Rusija. Taip atsakydama ji neturėjusi jokių slaptų minčių.

Moteris teigė maniusi, kad klausiama jos nuomonės, kokios valstybės valdžia dabar yra šiame pusiasalyje. Esą, jeigu klausimas būtų suformuluotas kitaip, tai ir jos atsakymas būtų buvęs kitoks.

Siekiant patikslinti šios moters poziciją Rusijos karinių veiksmų Ukrainoje bei Krymo priklausymo klausimu, Migracijos departamente atlikta šios moters apklausa.

„Tai nereiškia, kad aš esu už karą. Nieko nemelavau, rašiau taip, kaip pati suprantu situaciją. Apklausos metu pareigūnė manęs paklausė, ką aš manau, kaip galima išspręsti karo klausimą Ukrainoje. Nesakiau, kad palaikau kažkurią pusę. Sakiau, kad nesu politikė ir nesidomiu politika. Dėsčiau savo nuomonę, jog reikia derėtis ir nutraukti karą, kad žmonės nebūtų žudomi. Pasirodo, mano pozicija neteisinga. Pasirodo, neturiu teisės turėti savo nuomonę, nors pasisakiau už taiką“, – tvirtino moteris.

Vėliau apklausą vykdę pareigūnai išdėstė savo išvadas. Jose teigiama, kad Galina vengė tiesioginio atsakymo apie Krymo priklausomumą, teigdama, kad savo nuomonę jau pareiškė atsakydama į klausimyno klausimus.

Nežinia: raginama kuo greičiau išvykti klaipėdietė nė nežino, kur realiai turėtų keliauti. Shutterstock nuotr.

Įvertinę pateiktus atsakymus Migracijos departamento darbuotojai nustatė, kad egzistuoja pakankamai reali ir akivaizdi grėsmės valstybės saugumui tikimybė.

Vėliau Lietuvos Vyriausiajam administraciniam teismui (LVAT) pateiktame atsiliepime Migracijos departamento darbuotojai rašė, kad departamentas nėra ikiteisminį tyrimą atliekanti ar žvalgybą vykdanti institucija.

Ragino paskubėti išvykti

Išdėstęs tuos pačius faktus, kuriuos aprašė savo sprendime ir Regionų administracinis teismas, LVAT savo nutartyje pakartojo – Galina kelia grėsmę Lietuvos valstybei, todėl jai negali būti suteikta teisė gyventi Lietuvoje.

LVAT yra galutinė instancija administracinių teismų piramidėje, todėl šio teismo sprendimai ir nutartys administracinėse bylose yra galutiniai ir neskundžiami.

Moteriai buvo pranešta, kad ji privalo išvykti. Į klausimą, kur turėtų išvažiuoti, atsako klaipėdietė teigia nesulaukianti iki šiol.

„Labai keista situacija. Mane pripažino pavojinga valstybei. Sergančią, nebaigusią gydymo mane varo iš šalies. O tuo pat metu mano sūnus gauna šaukimą į Lietuvos kariuomenę. Kažin, ar jis galėtų ginti šalį, kuri jo sergančią mamą vadina keliančia pavojų ir išvaro iš valstybės“, – svarstė Galina.

Jos argumentai, kad užaugino Lietuvos Respublikos piliečius ir kad dabar vaikai ją išlaiko, buvo atremti teigiant, kad Galinos vaikai jau yra pilnamečiai, todėl negali būti laikomi jos šeimos nariais. Kalbos apie ligą esą įrodančios, kad ši moteris nori gyventi mūsų šalyje tik todėl, kad gautų čia gydymą.

Pastaruoju metu Galina dažną dieną sulaukia skambučių, ji nuolat raginama išvykti.

Dauguma išvažiuoja patys

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Migracijos skyriaus viršininkė Ina Kolelienė teigė, kad sprendimą dėl asmenų išsiuntimo iš šalies priima Migracijos departamentas.

Kai sprendimas įsigalioja, departamentas informuoja Valstybės sienos apsaugos tarnybą (VSAT), kuri ir vykdo šiuos sprendimus.

„Jeigu sprendimas apskųstas teismui ir jo vykdymas sustabdytas, VSAT pareigūnai neorganizuoja išsiuntimo. Kai tik sprendimas įsigalioja, jis turi būti vykdomas nedelsiant. Kadangi užsieniečiai, pripažinti keliantys grėsmę, dažniausiai yra Rusijos arba Baltarusijos piliečiai ir jie turi tos šalies dokumentus, planuojamas jų kelionės maršrutas. Migracijos departamentas priima sprendimą dėl išsiuntimo į šalį, kurios pilietis tas asmuo yra, arba į kitą šalį, jeigu jis turi teisę būti toje šalyje. Tačiau Migracijos departamentas sprendžia, ar ta šalis gali jį priimti. Dažniausiai sprendime nurodoma užsieniečio kilmės šalis“, – tvirtino I. Kolelienė.

Kai VSAT pareigūnai gauna pranešimą apie vykdytiną sprendimą dėl asmenų išsiuntimo iš šalies, jie ieško kontaktų su šiais žmonėmis, susipažįsta su byla, įvertina pavojų, kad šie asmenys gali pasislėpti, ir vyksta pas minimus asmenis.

Dažniausiai pasieniečiai palydi juos iki valstybės sienos.

„Tokių atvejų buvo, ir ne vienas. Dažniausiai šie asmenys viską supranta ir patys išvyksta nelaukdami palydėjimo. Pasipriešinimo atvejų nebūta, kelis kartus šie asmenys norėjo susisiekti su advokatais ir pasitarti. Telefonų iš jų niekas neatima, galima pasitarti su teisininku ir sužinoti, ar tikrai sprendimas jam buvo nepalankus, ir apskųsti šį sprendimą jau nebėra jokios galimybės“, – patikino I. Kolelienė.

Bando prašyti prieglobsčio

Dalis šių asmenų išvyko patys. Dažniausiai taip pasielgė Baltarusijos piliečiai. Kitus išsiuntė VSAT pareigūnai.

„Kiek man žinoma, problemų vykdant nurodymą nebuvo. Dažniausiai žmonės būna jau susiruošę išvykti. Piktnaudžiavimo atvejais galbūt būtų galima laikyti prieglobsčio prašymo pateikimą. Nors šie asmenys žino, kad pareigūnai gali atvykti jų išgabenti, jie pateikia prieglobsčio prašymą. Juos nagrinėja Migracijos departamentas, svarstoma, ar prašymas priimtinas ir pagrįstas. VSAT pareigūnai tokių prašymų nevertina, jie tik gali priimti tokį prašymą. Pareigūnai gali tokį asmenį sulaikyti 48 valandoms, o dėl ilgesnio sulaikymo kreipiamasi į teismą. Teismo sprendimu jie gali būti arba sulaikyti arba jiems skiriama alternatyvi sulaikymui priemonė, kol Migracijos departamentas nagrinėja jų prašymus. Mano žiniomis, keli tokie atvejai yra buvę“, – pasakojo I. Kolelienė. Prašymas gali būti išnagrinėtas skubos tvarka arba neskubiai.

Jeigu paskelbtas neskundžiamas teismo sprendimas, asmuo turi būti išsiųstas į tą šalį, kuri nurodyta sprendime.

Jei išsiunčiamasis norėtų išvykti į kurią nors kitą šalį, turėtų kreiptis į Migracijos departamentą ar VSAT, laikantis visų teisės aktų.

I. Kolelienė teigė, kad situacijų tikrai būna labai įvairių, todėl tikėtina, kad į šias aplinkybes atsižvelgiama.

Galinos sūnus yra pateikęs prašymą Jungtinės Karalystės valstybės institucijoms dėl teisėto jo mamos atvykimo į šią šalį.

Kol kas atsakymo laukiama. Tuo metu moteris baiminasi, kad gali nesulaukti atsakymo ir būti išsiųsta iš Lietuvos.

Šeima gyvena nerimo dienas, jie žino, kad likti Lietuvoje Galina nebegalės, bet išsiuntimas į Baltarusiją jai reikštų ne tik kelionę į niekur. Jos vaikai, būdami Lietuvos Respublikos piliečiai, į Baltarusiją keliauti baiminasi, o ir palikti sergančią mamą be priežiūros būtų didžiulė nuodėmė.

Skaičiai ir faktai

Šiemet iki gegužės 22 d. VSAT pareigūnai įvykdė 59 sprendimus išsiųsti asmenis iš mūsų šalies.

Iš jų Baltarusijos piliečių – 21;

Rusijos piliečių – 10.

2023 m. VSAT pareigūnai įvykdė 141 sprendimą dėl išsiuntimo.

Iš jų Baltarusijos piliečiai – 69;

Rusijos piliečių – 16.

Tikėtina, kad didžioji jų dalis išsiųsti dėl keliamos valstybei grėsmės.

Migracijos departamento duomenimis, šiemet 69 Baltarusijos piliečiams atsisakyta išduoti leidimus laikinai gyventi (kai dėl jo kreipiamasi pirmą kartą);

67 Baltarusijos piliečiams atsisakyta pakeisti (pratęsti) leidimus laikinai gyventi;

52 Baltarusijos piliečiams leidimai laikinai gyventi panaikinti (t. y. asmuo turėjo tokį leidimą ir jis panaikintas gavus informacijos apie keliamas grėsmes nelaukiant, kol užsienietis pats kreipsis dėl jo pratęsimo);

Keturiolikai Rusijos piliečių atsisakyta išduoti leidimus laikinai gyventi (kai dėl jo kreipiamasi pirmą kartą);

Aštuoniolikai Rusijos piliečių atsisakyta pakeisti (pratęsti) leidimus laikinai gyventi;

Trylikai Rusijos piliečių leidimai laikinai gyventi panaikinti.

Šiemet dėl grėsmių valstybės saugumui vienam Baltarusijos piliečiui atsisakyta išduoti leidimą nuolat gyventi Lietuvoje;

Keturiems Baltarusijos piliečiams tokie leidimai panaikinti.

Keturiems Rusijos piliečiams atsisakyta išduoti leidimus nuolat gyventi Lietuvoje;

Septyniems Rusijos piliečiams tokie leidimai panaikinti.