Palangos kurhauzo išsaugojimo darbai stringa. Prabilta apie tai, kad sudegusį pastatą reikia nugriauti, o vietoje jo statyti naują.

Projektas šokiravo

Prieš daugiau nei šešerius metus sudegusio Kurhauzo pirminis konservavimo projektas buvo pristatytas lapkritį. Pagal jį turėjo būti užtaisytos pirmajame pastato aukšte esančios angos, išgriuvusios dalys atstatytos puse plytos, lengva danga uždengtas stogas.

Tokiems darbams pritarė ir Kultūros paveldo departamentas.

Palangos savivaldybė Kurhauzo konservavimui planavo išleisti apie 150 tūkst. litų. Pusę šios sumos žadėjo skirti Kultūros paveldo departamentas.

Tačiau galutinį Kurhauzo konservavimo projektą pamačiusią kurorto valdžią ištiko šokas. Jame numatyta, kad išgriuvusios sienos turi būti atstatytos ne puse plytos, kaip kalbėta, o iki viso 38 centimetrų storio. Darbai atsieitų dvigubai daugiau nei planuota – apie 300 tūkst. litų.

Palangos savivaldybės administracijos direktoriaus Valerijaus Kuznecovo teigimu, projektas suderintas su Kultūros paveldo departamentu, bet šis atsisakė prisidėti prie jo įgyvendinimo.

„Įgyvendinti tokį konservavimo projektą – nesąmonė. Gaila pinigus paleisti vėjais. Tokios sumos užtektų Kurhauzo atstatymo pradžiai. Kas čia per konservavimas, kainuojantis tiek, kad galima normalų namą pastatyti?“ – nesuprato V.Kuznecovas.

Pastatą reikia nugriauti

Po Naujųjų kurorto valdžia planuoja derėtis dėl konservavimo su Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritoriniu padaliniu.

„Bandysime aiškinti, kad toks konservavimas – nesąmoningas pinigų išmetimas. Ieškosime racionalesnių būdų. 300 tūkst. litų – dideli pinigai, o juos reikės skirti mums. Apie tai nebuvo kalbėta. Suma, skirta konservavimui, buvo perpus mažesnė, o dalį jos žadėjo skirti departamentas“, – teigė direktorius.

Pasak V.Kuznecovo, reikia įvertinti, kad atstačius senąjį Kurhauzo mūrą nebus naudos nei miestui, nei kultūros paveldui. Jis neatitinka šiuolaikinių reikalavimų, dėl ko pastate nebus galima vykdyti jokios veiklos.

„Gal geriau sudegusį pastatą reikėtų nugriauti ir statyti naują. Žmonės neturėtų pykti. Niekas nesako, kad toje vietoje išdygs stiklinė dėžė. Šiame sklype gali atsirasti tik identiškas pastatas. Yra išlikusios Kurhauzo fotografijos, brėžiniai. Tik statyboms būtų panaudotos naujos, šiuolaikiškos medžiagos. Kam mesti pinigus degėsių išsaugojimui, jei juos vis tiek reikės nugriauti?“ – svarstė V.Kuznecovas.

Žada gauti pinigų

Priešingos nuomonės laikosi Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinio padalinio vedėjas Naglis Puteikis. Pasak jo, nykstančiame Kurhauze reikia išsaugoti viską, ką galima.

„Tai, ką dabar mato žmonės, tikrai galima išsaugoti be didelių išlaidų. Konservavimui departamentas yra pažadėjęs skirti pusę sumos. Padarysiu viską, kad pinigai, reikalingi darbams, pasiektų Palangą. Galima atsisakyti mažiau reikšmingų objektų, o čia griuvėsiai bado akis. Apgriuvęs Kurhauzas ne tik Palangos, bet ir visos Lietuvos gėda. Tai ir valstybės rūpestis. Bendromis pastangomis Kurhauzą užkonservuosime taip, kad nebadytų akių. Vėliau padarysime viską, kad pastatas atgautų pirminę paskirtį“, – pabrėžė padalinio vedėjas.

N.Puteikis sausio pradžioje su specialistų komanda žadėjo vykti į Palangą įvertinti Kurhauzo būklės: „Skirsiu tiek valandų, kiek reikės, kad surastume visiems priimtiną variantą“.