Atiduok kvotą!

Valdančioji kairiojo centro koalicija vėl bus įsukta į postų dalybas, tiksliau - perdalijimus.

Neatlaikęs besitęsiančio puolimo žiniasklaidoje, Alfredas Pekeliūnas palieka Europos reikalus - galbūt net klaipėdiečiui Vaclovui Stankevičiui. Logiška. Iš Klaipėdos Europa geriau matyti nei nuo Panevėžio rajono arimų.

A.Pekeliūno atsistatydinimo motyvas - jo viršininko Artūro

Paulausko mėgstamiausio anekdoto stiliaus: „Klausimas: „Kuo panašus politikas ir musė”, atsakymas: „Abu juos galima užmušti laikraščiu“. Lyg žiniasklaida kritikuotų nekaltus avinėlius, o ne cirkų prikrėtusius politikus.

Tačiau A.Pekeliūnui Seimo Pirmininko pavaduotojo kėdė palieka.

Pagal Seimo statutą Europos reikalų komiteto pirmininkas yra vienas Seimo Pirmininko pavaduotojų. Kažin ar valdančioji dauguma dėl A.Pekeliūno ryšis keisti Seimo statutą?

Beje, Seimas ne kartą jau keitė įstatymus dėl vieno asmens, norėdamas sudoroti kokį nors generalinį prokurorą ar įdarbinti senelį generolą.

Valstiečiai nesitaikstys, praradę valdančiosios koalicijos akcijų. Žemės ūkio ministrė, valstiečių lyderė Kazimira Prunskienė tuoj pareikalavo kompensacijos: „Pagal kvotų pasiskirstymą ir Seimo statutą mums priklauso dar vienas postas, ir mes sieksime, kad tai būtų atitinkamai kompensuota“.

Kuo kompensuota - lyderė dar nežino. Lai suka galvas koalicijos partneriai. Ypač socialliberalai, kuriems labiausiai, anot ministrės, nagai niežti nugvelbti iš valstiečių Europos reikalus.

Kažkada politikai mėgindavo bent iš mandagumo tautiečiams akis pamuilinti, kad į atsakingas kėdes sodins kompetentingiausius partinius ar net nepartinius kadrus. O dabar girdime tik: „Kas paėmėte mano kvotą, grąžinkite kvotą...aaauhuhu“. Lyg smėlio dėžėje žaislo nepasidaliję pypliai.

Galima pagalvoti, kad į rinkimus einame tik paskirstyti kvotų. Lyg koks rajono žemės ūkio skyrius. Juk taip „susikvotavusios“ arba susikukavusios partijos gali valdyti amžinai.

O amžina valdžia ir leidžia dergtis iki sąmonės netekimo. Pamiršus, kad politika gali būti ir morali. Ir kad tokia politika padėjo mums pasiekti Nepriklausomybę, ją apginti bei įtvirtinti.