- Asta Dykovienė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Likimas: A.Poškus patyrė pačią didžiausią išdavystę gyvenime – jį myriop buvo pasmerkęs tikras tėvas.
-
Adolfas Poškus: Tėvas išdavė mus. Jis pasakė, kad jo žmona žydelka ir jo vaikai – žydai, juos visus reikia sušaudyti.
-
Žymė: šiandien paminklinis akmuo ženklina buvusio Telšių geto ribas, iš šios vietos tik nedaugeliui žydų pavyko ištrūkti gyviems.
Adolfui Poškui Tėvo diena neegzistuoja. Jis teigia niekada nesuvoksiąs, kaip jo gimdytojas, naciams okupavus Lietuvą, žydų tautybės žmoną ir tris savo vaikus pats atidavė į getą ir pareiškė, kad jie turi būti sušaudyti.
Adolfui Poškui Tėvo diena neegzistuoja. Jis teigia niekada nesuvoksiąs, kaip jo gimdytojas, naciams okupavus Lietuvą, žydų tautybės žmoną ir tris savo vaikus pats atidavė į getą ir pareiškė, kad jie turi būti sušaudyti.
Jaunystės nuodėmė
Pradėdamas pasakojimą apie tragišką ir šokiruojamą savo tėvų meilės istoriją, Palangoje gyvenantis 75-erių A.Poškus sunkiai rinko žodžius.
Mama kilusi iš žydų šeimos, kuri gyveno Medingėnuose, dabartinės Rietavo savivaldybės teritorijoje. Gyveno ne itin turtingai, kaip kai kurie jų tautiečiai, bet visko užteko.
Adolfas, nevyniodamas žodžių į vatą pareiškė, kad jo tėvas Antanas Poškus buvo lietuvis, vadinamasis mergos vaikas. Tais laikais tuoktis su kitatikiais žydams buvo neįprasta, tačiau viskas buvę nulemta kitaip.
"Šeštadieniai žydams buvo ir yra šventa diena, jie nieko negali dirbti. Todėl daugelis šeimų tada samdė patarnautojus, kurie tądien jiems gamino valgyti ir padėjo namuose. Mano tėvas dirbo toje šeimoje ir nusižiūrėjo mamą, jauną mergelę, šeimininkų dukrą. Ir abu nusidėjo", – pasakojo A.Poškus.
Tėvai išvarė iš namų
Tradicinėje žydų šeimoje tais laikais tokie dalykai buvo didelė negarbė, todėl su kitatikiu nusidėjusią dukrą jie išvarė iš namų be jokio gailesčio ir atleidimų.
"Bet mama turbūt jį mylėjo, abu buvo jauni ir nepaisė tėvų pykčio. Iš Medingėnų jie nuvyko į Kulius Plungės rajone, ten vietos klebonas mano mamą pakrikštijo katalikiškomis apeigomis ir abu tėvus sutuokė. Tai buvo 1932 metais, netrukus jiems gimė dukra", – teigė A.Poškus.
Jauniems žmonėms tada veikiausiai pagelbėjo Kulių klebonas Stanislovas Durskis, supratęs situacijos sudėtingumą. Kaip tik tuo metu jis dirbo toje parapijoje.
Adolfas teigė, kad po santuokos jo tėvai glausdavosi tai Kuliuose, tai aplinkiniuose miesteliuose, nes neturėjo savo namų ir sunkiai vargo savo vargą.
Po kiek laiko gimė antroji duktė, o 1939-aisiais – pats jauniausias sūnus Adolfas. Kai prasidėjo karas, mažyliui buvo dveji.
Protu nesuvokiama išdavystė
Ilgainiui Antano meilė jaunajai žmonai ėmė blėsti. Jis vis dažniau nuklysdavo į Kulius pas tokią našlę Grigolienę, kuri augino du sūnus.
Tuo metu jo paties žmona su trimis mažais vaikais vos sudūrė galą su galu. Tačiau skurdas – ne pati didžiausia nelaimė, kuri užgriuvo jauną moterį.
Vos naciai įžengė į Žemaitiją, jos vyras Antanas ant rankos užsirišo baltą raištį ir naujiesiems okupantams ėmė tarnauti policininku. Staiga jį apniko ypatingas uolumas.
"Tėvas išdavė mus. Jis pasakė, kad jo žmona žydelka ir jo vaikai žydai, juos visus reikia sušaudyti. Mažai kas žino šį mano gyvenimo momentą. Tai – ne tėvas, net nežinau, kaip jį pavadinti. Jei nebenorėjo su mama būti, galėjo negyventi, juk trijų vaikų kartu susilaukė, bet tik ne taip ja reikėjo atsikratyti", – sunkiai mintis dėstė Adolfas.
Tiesa, pačiai vyriausiai dukrelei, tada jai buvo 10 metų, jis jautė kažkokius šiltesnius jausmus. Ir net buvo sugalvojęs ją paslėpti pas savo sugyventinę Grigolienę, bet toji atsisakė priimti svetimą vaiką.
Tad tuomet mažasis Adolfas su dviem sesutėmis ir mama atsidūrė Telšių gete, kur su siaubu laukė mirties.
Išgelbėjo katalikų kunigas
Adolfas dar buvo labai mažas, bet iš anų siaubo dienų gete pamena nuolatinį alkio jausmą.
Dvejų metų vaikas dar nesuvokė, kad reikia kentėti tyliai, jis nuolatos cypė iš bado, o tai erzino prižiūrėtojus. Vienas jų neapsikentęs kartą iš visų jėgų spyrė mažyliui storapadžiu kaustytu batu.
"Turbūt tai buvo ne vokietis, nes ant rankovės pamenu baltą raištį, veikiausiai – lietuvis policininkas, kaip ir mano tėvas. Tada jau nebecypiau, bet kaukiau, jis mane suluošino visam gyvenimui", – košmariškus vaikystės įspūdžius prisiminė Adolfas.
Paskui įvyko stebuklas. Iš Kulių į Telšių getą atvažiavo katalikų kunigas. Pasakojama, kad sargybiniams sumokėjo kažkiek markių ir jie leido išsivežti Adolfo mamą su vaikais – oficialiai iki rudens ji turėjo padėti tvarkytis klebonijoje, o paskui esą privalėjo juos grąžinti atgal į getą.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kretingos muziejus žengia į naują etapą
Kretingos muziejuje įpusėjo rekonstrukcija. Pavasariop nuimti žiemos sodą juosę pastoliai, o iki šių metų rudens turės būti užbaigti visi likusieji darbai. ...
-
Akordas kadencijos pabaigai: V. Grubliauskas išvyko į Taivaną14
Baigiantis uostamiesčio mero Vytauto Grubliausko trečiajai kadencijai, susitikimai ir darbai dar nesibaigė. Miesto vadovas išvyko į Taivaną dalyvauti ten vykstančiuose renginiuose. ...
-
Ruošiasi prekybai gėlėmis Motinos dieną3
Klaipėdos savivaldybė informuoja, kad prekybininkai jau gali ruošti dokumentus leidimams prekiauti gėlėmis Motinos dienos proga. ...
-
Kviečia susipažinti Klaipėdos globos centras2
Vaikai – tai stebuklas, džiuginantis akis, sukeliantis juoką ir šypseną veide, pripildantis širdį ir namus begaline laime. Pagrindinis mūsų Globos centro tikslas – užtikrinti kiekvienam vaikui, netekusiam savo šeimos, sa...
-
Alytaus kolegija siekia prisijungti prie Klaipėdos universiteto3
Alytaus kolegija siekia prisijungti prie Klaipėdos universiteto (KU). ...
-
Ribojimas uostamiesčio centre – eurams rinkti?38
Herkaus Manto gatvė centrinėje miesto dalyje – įtampos vairuotojams vieta. Daugelis vis dar nežino, kad nuo gatvės pradžios iki Lietuvininkų aikštės greitis ribojamas iki 30 kilometrų per valandą. Ši žinia juos pasiekia kartu su ...
-
Gyventojai sukilo prieš ryšio bokštą: prasidėjus statyboms, ėmėsi piketų30
Klaipėdos rajone žmonės priešinasi telekomunikacijų bendrovės „Tele2“ ryšio bokšto atsiradimui. Įmonė suplanavo investicijas, pradėjo statybas, o tuomet gyventojai surengė piketą. ...
-
Darbai Vingio pasaže – iki rugsėjo12
Vingio pasaže vis nesibaigia tvarkymo darbai. Gyventojai jau ėmė kalbėti, kad neva dirbama per lėtai, rezultatų beveik nematyti. Tačiau Klaipėdos savivaldybės atstovai tikino, kad darbai tikrai vyksta, visus juos tikimasi užbaigti iki vasaros pradži...
-
Šišioniškių tarmė – dar gyva
Žmonių, kurie kalba Pamario krašto tarme, vis mažėja, išsaugoti unikalią šnektą darosi vis sudėtingiau. Klaipėdos krašte anksčiau paplitusi šišioniškių tarmė yra gyva ne tik knygose, ją saugo ir nedi...
-
Vyksta dar viena klaipėdiečių apklausa5
Prieš aštuonerius metus Klaipėdos savivaldybės taryba buvo patvirtinusi miesto tikslinę teritoriją, kurioje į infrastruktūrą bei paslaugas buvo investuojamos europinės lėšos. Tuomet buvo apklausiami aplinkiniai gyventojai, kurių ...