- Asta Dykovienė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Likimas: A.Poškus patyrė pačią didžiausią išdavystę gyvenime – jį myriop buvo pasmerkęs tikras tėvas.
-
Adolfas Poškus: Tėvas išdavė mus. Jis pasakė, kad jo žmona žydelka ir jo vaikai – žydai, juos visus reikia sušaudyti.
-
Žymė: šiandien paminklinis akmuo ženklina buvusio Telšių geto ribas, iš šios vietos tik nedaugeliui žydų pavyko ištrūkti gyviems.
Šuniška lemtis
Kai karas baigėsi, Antaną, vokiečiams tarnavusį policininką, sovietų valdžia areštavo. Galima spėti, kad jis nedalyvavo žydų žudynėse ir kitų sunkių nusikaltimų nepadarė, nes jo raudonarmiečiai nesušaudė, o ištrėmė į Magadaną Tolimuosiuose Rytuose.
"Pasakojo, kad jis buvo lageryje. Nežinau, kaip galėjo atsitikti, bet iš to lagerio netrukus pabėgo trys kaliniai, tarp jų ir mano tėvas. Po ilgų klajonių jis grįžo į Lietuvą ir susirado mamą. Mama turbūt jam atleido, nes kurį laiką jie kartu gyveno. Mano mama buvo labai gera moteris, ji jam viską dovanojo", – pasakojo A.Poškus.
Tačiau Antanas vėl ėmė lankytis ir pas buvusią sugyventinę Grigolienę. O jos jau paaugę sūnūs nuo sovietų valdžios slapstėsi miške.
Pasak Adolfo, neaišku, kas jie buvo, ar miško broliai, ar banditai, tačiau Grigoliukams Antanas nepatiko.
Pats Antanas irgi lankydavosi jų stovykloje miške. Pasakojama, kad jam jau tada buvo pasimaišęs protas. Esą miškiniai bijojo dėl savo saugumo ir norėjo Antanu atsikratyti, nes šis tapo neprognozuojamas.
"Taip pat žmonės sako, kad Grigolienės sūnūs nušovė mano tėvą, kai jis paryčiui išėjo iš jos namų. Patykojo ir nudaigojo. Tada pakišo po nugenėtų eglišakių krūva. Rudenį, kai pakuroms žmonės rinko šakas, pamatė styrančius batus, atidengė, o ten – mano tėvas", – siaubingą istoriją pasakojo Adolfas.
Tokia tad žmogaus, kuris mirčiai pasmerkė savo paties vaikus, gyvenimo baigtis.
Liko be mokslo
Pasakodamas apie tėvą, Adolfas užsimena, kad jis buvo mokytas, "prie A.Smetonos" baigęs keturias klases, mokėjo rašyti ir skaityti.
"Aš pats nė tiek nemoku ir dabar. Mokykloje mane visi spardydavo, žydpalaikiu pravardžiuodavo, verkdavau, bėgdavau slėptis į miškelį, tūnodavau bulvių saugykloje. Mokytojams tai mažai terūpėjo, todėl likau beraštis", – skausmą liejo A.Poškus.
Klaikią karo metų vaikystę pakeitė ne ką lengvesnė jaunystė. Tarnyba tarybinėje kariuomenėje buvo tarsi išsigelbėjimas ir naujo geresnio gyvenimo pradžia.
1958 m. rugpjūtį Adolfas paskirtas į Murmanską. Ten po tarnybos pasiliko, vedė našlę su dviem vaikais ir išgyveno 27 metus. Kai mirė žmona, grįžo į Lietuvą.
"Kai išvažiavau, sakiau, jog niekada čia, į Lietuvą, nebegrįšiu, – tiek kančių išgyventa ir patirta. Tikras tėvas išdavė. Visiems buvau tik žydpalaikis, ant manęs spjaudė ir spardė visi, kas norėjo. Toks gyvenimas, neduok Dieve, bet ką padarysi, buvo kaip buvo. O rusai mane priėmė kaip savą, jiems nerūpėjo mano kilmė. Vis dėlto gimtinės ilgesys padarė savo", – liūdną savo gyvenimo istoriją baigė A.Poškus.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kretingos taryba – prieš „European Energy“ žaliojo kuro gamyklos statybą3
Kretingos valdžia nepritarė Danijos atsinaujinančios energetikos kompanijos „European Energy“ planams rajone statyti žaliojo kuro gamyklą. ...
-
Kelionė iš Klaipėdos į Rygą – tik su persėdimais2
Pernai pradėjęs kursuoti traukinys Vilnius–Ryga stojo Šiauliuose, o jau nuo balandžio sustos dar dviejuose Lietuvos miestuose. Uostamiesčio gyventojams iš Klaipėdos tiesiogiai pasiekti Latvijos sostinę traukiniu dar nepavyks, bet, pas...
-
Vietoj griuvenos Liepojos gatvėje – prekybos centras6
Liepojos gatvės pradžioje pokyčiai stebina ir tempu, ir mastais – metų pradžioje pagaliau nugriautas apleistas baltų plytų statinys ir greta jo veikusi parduotuvė. Dabar milžiniškoje statybų aikštelėje verda darbas. ...
-
Ant Dangės upės kranto – benamių „sanatorija“1
Prie Dangės upės klaipėdiečiai aptiko nelegaliai suręstą namelį. Jie įtaria, kad buveinę sumeistravo benamiai. Artėjant sutemoms čia susirenka lėbautojų būrys, kuris neduoda ramybės kitapus upės gyvenantiems žmonėms. ...
-
A. Vaitkus: noras prijungti Vaikų ligoninę prie darinio, turinčio milžinišką nuostolį – nesuvokiamas10
Didelių finansinių problemų turinčioje naujojoje Klaipėdos universiteto ligoninėje situaciją būtų galima pataisyti prie jos prijungus pelningai dirbančią Vaikų ligoninę ir pardavus miesto centre esančius jos pastatus. Tokia idėja pasigirdo po Se...
-
Klaipėdoje įsigaliojo nauja tvarka: po išvykų teks teikti ataskaitas3
Įsigaliojus naujai Klaipėdos savivaldybės ir jai pavaldžių įstaigų darbuotojų komandiruočių į užsienį tvarkai, visi grįžusieji po darbo kelionių Komandiruočių į užsienį tikslingumui nustatyti komisijai privalės pateikti ataskaitas ne tik ...
-
Netektis KU bendruomenėje: mirė L. Z. Ruseckienė1
Eidama 90-uosius metus, mirė viena ryškiausių Lietuvos literatūros pedagogikos tyrėjų, ilgametė Klaipėdos universiteto dėstytoja, profesorė Liuda Zinaida Ruseckienė. ...
-
A. Vaitkus: Klaipėdos vaikų ligoninės prijungimas prie KU ligoninės – nesvarstytinas5
Seimo Sveikatos reikalų komitetui protokoliniu sprendimu pasiūlius Klaipėdos vaikų ligoninę prijungti prie Klaipėdos universiteto ligoninės, uostamiesčio meras Arvydas Vaitkus tvirtina, kad toks klausimas nesvarstytinas. ...
-
Kaimynų džiaugsmui – fejerverkas ankstų rytą8
Savaitgalį dešimtys šeimų liko be miego. Nežinia ką šventę kaimynai savo kieme nusprendė į dangų driokstelėti fejerverkų salvę. Tačiau šitokia linksmybių kulminacija šeštadienį pusę šešių ...
-
Švęsti Velykų – į Palangą: džiaugiasi, kad kainos dar – ne vasarinės8
Kai kurie į Palangą atvyksta trumpam – pavasario saulės išvilioti. Kiti kurorte ilsisi ir ten žada net margučius ridenti. Palangiškiai neabejoja, kad per Velykas kurortas ūš, teigia, kad taip būna kasmet, ypač po pandemijos. ...