Po incidento – klausimai

Praėjusios vasaros įvykis sukėlė audrą tarp klaipėdiečių. Pasklidus žiniai, kad iš atrakciono iškrito vaikas, daugybė žmonių puolė svaidytis kaltinimais čekui, kuris atgabeno į šventę atrakcioną „Aštuonkojis“.

Teisėsauga kruopščiai aiškinosi incidento aplinkybes, atrakcione net suposi ikiteisminiam tyrimui vadovavusi prokurorė.

Vis tik ažiotažą sukėlusios istorijos priežastis paaiškėjo, kai pats anūko senelis prisipažino per anksti pakėlęs atitvarą, dėl ko žemyn ir išsprūdo mažametis.

Tačiau po šio incidento paaiškėjo ir daugiau neįtikėtinų aplinkybių – įrenginių savininkai iki šiol neprivalėjo pateikti miesto savivaldybei jokių atrakcionų saugą įrodančių dokumentų.

Klausimų kilo ir dėl pajamų, gaunamų už šią pramoginę veiklą.

O dėl didelių tokių įrenginių gabaritų Jūros šventės rengėjams tenka sukti galvas dėl vietos, kurią jie užima, ir skleidžiamo garso.

Pavojingų įrenginių registras

Klaipėdos savivaldybės Licencijų ir leidimų skyriaus vedėjas Deividas Petrolevičius pripažino, kad atrakcionų savininkai, teikdami dokumentus leidimui veiklai gauti, neprivalo turėti net nuosavybės dokumentų įrenginiui.

„Tai nėra privaloma pagal dabar galiojančias tvarkas. Už įrenginių saugumą atsako paslaugų teikėjas. Saugumo ir nuosavybės aspektus reguliuoja nacionaliniai teisės aktai“, – tikino D. Petrolevičius.

Tačiau po praėjusios vasaros įvykių, kai paaiškėjo, kad atrakcionas, kuriame nutiko nelaimė, buvo pagamintas 2002 m., ikiteisminio tyrimo prokurorė Kristina Prialgauskienė tuomet kėlė klausimą – kodėl minėti atrakcionai nebuvo registruoti pavojingų įrenginių registre?

„Mano galva, tai yra pavojų galintis kelti įrenginys, tačiau registre jis nebuvo registruotas“, – tąkart pastebėjo prokurorė.

Vis dėlto leidimus veiklai atrakcionų savininkas iš Čekijos turėjo.

Griežtins: Licencijų ir leidimų skyriaus vedėjas D. Petrolevičius pripažino, kad po vasaros įvykių svarstyta keisti atrakcionų veiklai išduodamų leidimų tvarkas. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Licencijų ir leidimų skyriaus vedėjas D. Petrolevičius pripažino, kad po vasaros įvykių svarstyta griežtinti šiai veiklai išduodamų leidimų tvarką.

„Svarstoma koreguoti tvarkos aprašą ir įtraukti reikalavimą dėl įrenginių saugumo patvirtinimo“, – tikino D. Petrolevičius.

Jūros šventei – nė cento

Pernai savivaldybė per visą vasaros sezoną išdavė 45 leidimus atrakcionų veiklai.

Tačiau iš atrakcionų uždirbę verslininkai Jūros šventės organizavimui skirto biudžeto nepapildė.

Pati šventė rengiama tik iš tų pinigų, kuriuos viešoji įstaiga „Klaipėdos šventės“ surenka mugės metu.

Iš atrakcionų veiklos mes negauname nieko.

„Jokių injekcijų iš biudžeto tam mes negauname. Visi Jūros šventės renginiai organizuojami iš lėšų, kurios surenkamos iš prekybos leidimų mugėje. Papildomi pinigai būna tik rėmėjų skirtos lėšos. Iš atrakcionų veiklos mes negauname nieko“, – paaiškino laikinai įstaigai „Klaipėdos šventės“ vadovaujanti Živilė Putnienė.

Kruizinių laivų terminalo teritorija, kurioje buvo atrakcionai, priklauso ir privatiems savininkams, ne tik savivaldybei.

„Ne vienerius metus galvojame, kaip sukurti tvarkas, reglamentuojančias tokių įrenginių atsiradimą šventės metu. Kadangi atrakcionai veikė per šventę, klaipėdiečiai įsivaizduoja, kad tai „Klaipėdos švenčių“ organizuota pramoga. Žmonės galvoja, kad mes juos atvežėme ir pastatėme“, – kalbėjo Ž. Putnienė.

Tvarkos: laikinoji įstaigos „Klaipėdos šventės“ vadovė Ž. Putnienė pripažino, kad dešimt eurų už vieno kliento pasupimą prašę atrakcionų savininkai Jūros šventės organizavimui skirto biudžeto nepapildė nė centu. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Prieš renginį – konfliktas

Aiškėja, kad konfliktas dėl „Aštuonkojo“ kilo iš karto po to, kai tik jis buvo pradėtas statyti.

„Kai mes pamatėme tuos dydžius, mums iškilo daugybė klausimų. Kelios dienos iki praėjusių metų Jūros šventės dėl Kruizinių laivų terminalo atrakcionų ir būtent to, su kuriuo nutiko incidentas, tuometė įstaigos vadovė rašė raštą su pretenzija, kad mes prieštaraujame tokiam atrakcionų sustatymui, kad jų schemos nebuvome matę ir pačiai Jūros šventei, šventės eisenai lieka tragiškai siauras praėjimo kelias“, – prisiminė Ž. Putnienė.

Rengėjams kilo klausimų ir dėl skleidžiamo šių įrenginių garso, o vienoje vietoje atsiradus didelei atrakcionų koncentracijai, klaipėdiečiai net ėmė skųstis, kad per triukšmą negirdėjo koncerto.

„Mes ne kartą prašėme patildyti muziką, kai vyksta didieji koncertai. Aš nežinau, kokie metodai turėtų pažaboti ar apriboti tokių įrenginių veikimą. Mes sukame galvas dėl šių metų renginių organizavimo vietos ir atrakcionams ieškome atskiros teritorijos“, – tikino Ž. Putnienė.

Šią vasarą dėl iškasinėtos Atgimimo aikštės vietų, kur būtų galima organizuoti šventės renginius, bus dar mažiau.

„Suprantama, pramogų teikėjams pirmiausia reikia turėti ką pasiūlyti, o pasiūlymų mes nelabai turime. Kol kas viešai dar nesidalinsime mintimis, apie kokius sprendimus šiuo metu galvojame. Pirmiausia reikėtų apie tai pasikalbėti su miesto valdžia“, – pripažino Ž. Putnienė.

Suka versliuką?

Kilo klausimų ir dėl tvarkos, kuri nusako, kaip vietas atrakcionams miesto teritorijoje gauna jų nuomotojai.

Šio verslo užkulisiuose kalbėta, kad ne tik Klaipėdoje, bet ir kituose miestuose veikia keli verslininkai, kurie sugeba gauti leidimus atrakcionų veiklai, o vėliau šias vietas perleidžia užsieniečiams.

Galima tik spėlioti, ar čia vyksta leidimų perleidimas už pinigus?

Klaipėdos savivaldybės Licencijų ir leidimų skyriaus vedėjas D. Petrolevičius patikino, kad Jūros šventės metu tokių paslaugų leidimus išduoda „Klaipėdos šventės“ pagal savo nustatytas tvarkas.

„Viešoji įstaiga „Klaipėdos šventės“ pagal miesto savivaldybės tarybos sprendimą Jūros šventės metu teikia administracines paslaugas – surenka rinkliavą ir išduoda leidimus. Leidimus pasirašo Klaipėdos savivaldybės Licencijų ir leidimų skyriaus atstovas“, – aiškino Ž. Putnienė.

Laikinoji vadovė pripažino, kad visas šis administracinis darbas tik atima laiko, bet naudos renginių organizatoriai iš to negauna.

„Priimami visi paslaugų teikėjai, kol užpildoma numatyta paslaugų vieta. Tačiau visi šie įkainiai taikomi tik Klaipėdos savivaldybės valdomoje žemėje. Tačiau kai atrakcionas stovi privačioje teritorijoje, mes negauname nė cento“, – pripažino Ž. Putnienė.

Informacijos apie tai, jog keli verslininkai galbūt gauna papildomų pajamų vien už tai, kad parūpina leidimus atrakcionams privačioje ir net valstybinėje žemėje, Ž. Putnienė tikino neturinti.

Ji aiškino, kad atrakcionų veikla yra specifinis klausimas, o saugumas čia turėtų būti pirmoje vietoje.

„Antras klausimas – dėl tinkamos teritorijos. Apie visa tai reikia galvoti. Skaudžiausia, kad privačioje teritorijoje veikę atrakcionai buvo naujiena Jūros šventės organizatoriams. Su mumis niekas nieko nederino. Mes net svarstome, ar keisti pagrindinę koncertinės veiklos vietą“, – pripažino Ž. Putnienė.

Reikia suderinimų

Atrakcionų veiklai savivaldybės patvirtintose taisyklėse yra nurodyta, kad atrakcionai negali būti projektuojami ir statomi automobilių stovėjimo aikštelėse, įvažose, pėsčiųjų, dviračių, praėjimo takų, žaliųjų plotų, tiltų, viadukų, gatvių sankryžose (išskyrus prekybą ir paslaugų teikimą švenčių, masinių renginių metu) bei savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu patvirtintose viešosiose vietose.

Vestos Jašinskaitės nuotr.

Jų estetinė išvaizda turi derėti prie bendro esamo architektūrinio komplekso vaizdo.

Teikiant prašymą išduoti leidimą teikti atrakcionų paslaugas turi būti pateikiami paslaugų teikimo vietos, įrenginio sprendiniai.

„Turi būti pateiktas teritorijos ar žemės sklypo, kuriame bus vykdoma veikla, planas su gretimybėmis ir nurodyta veiklos vykdymo vieta, bendras vaizdas ir vizualizacija, formos su nurodytais matmenimis. Sprendiniai turi būti pasirašyti pareiškėjo ir suderinti su žemės sklypo savininkais, nuomininkais ar naudotojais. Sprendiniai derinami miesto savivaldybės administracijos Urbanistikos skyriuje“, – apie tvarką informavo D. Petrolevičius.

Įkainiai šiai veiklai

Klaipėdos savivaldybėje yra nustatyti įkainiai atrakcionų veikla užsiimantiems verslams:

Iki 50 kv. m – 13 eurų įkainis už 1 kv. m;

Nuo 51 iki 100 kv. m – 10 eurų už 1 kv. m;

Nuo 101 iki 200 kv. m – 7 eurai už 1 kv. m;

Nuo 201 iki 400 kv. m – 4,5 euro už 1 kv. m;

Nuo 401 iki 10 tūkst. kv. m – 3,5 euro už 1 kv. m;

Nuo 10 tūkst. – 3 eurai už 1 kv. m.