Iš tolo matomi 70 metrų bokštai – tik pirmas Salantų bažnyčios slėpinys. Šios valandos ekskursijos metu sužinosite, kodėl švedų architektas Karlas Eduardas Strandmannas tik Salantuose paslėpė kontraforsus po stogais ir kodėl bažnyčios stogas atrodo lyg dantytas. Išgirsite apie akmentašį Joną Orvidą, kuris atvyko tašyti akmenų šiai bažnyčiai ir čia liko – taip prasidėjo garsiosios Orvidų dinastijos istorija. Pamatysite vitražus, kuriuos 1936 m. sukūrė kunigas Juozapas Paulauskas, vėliau už tikėjimo ir laisvės gynimą nuteistas 25 metams lagerio. Ir sužinosite, kas iš tikrųjų sujungė šiuos tris žmones.
Ekskursijos kaina – 6,00 Eur asmeniui.
Bilietus įsigykite galite čia: www.parduotuve.kretingosrsc.lt
Ką dar galime pamatyti Salantuose ir jo apylinkėse
Salantų regioninio parko lankytojų centras
Ledyno tema atskleidžiama Salantų regioninio parko lankytojų centro ekspozicijoje – stilizuotu parko reljefu, suformuotu ant lubų ir apjungiančiu visas lankytojų centro erdves. Šis stilizuotas reljefas simbolizuoja parke esančias atodangas bei plokščiadugnius Erlos, Salanto ir Minijos upių slėnius. Visur gausu riedulių bei kerpių motyvų. Kerpės, augančios ant akmenų, mums mena apie ilgaamžiškumą, perpasakoja tūkstantmečius gamtoje vykstančius pokyčius. Lankytojai supažindinami ne tik su šio krašto gamta, bet ir kultūros paveldu: galima „gyvai“ išgirsti žemaitišką kalbą, sužinoti apie tradicinę krašto architektūrą, archeologiją, kraštą garsinusius žmones. Lankytojai taip pat turi galimybę interaktyviame žaidime patys suformuoti parko kraštovaizdį, pamatyti, kokiais gamtos turtais didžiuojamasi Salantų regioniniame parke, susipažinti su svarbiausiu elementu – rieduliais ir išbandyti savo jėgas „suspausdami“ akmenį.
Laivių g. 9, Salantai
Salantų dvaro parkas
Salantų dvaro parkas grožiu ir istorijos gyliu nenusileidžia daug labiau žinomiems parkams. Šio gamtos kampelio privalumas – vieta. Parkas veši palei vaizdingą Salanto upelį. Todėl čia susijungia vandens, augalų, akmens stichijos. Žavu ir tai, jog parkas itin paslaptingas – niekas tiksliai nežino, kada jis įkurtas. Gali būti, jog parkas ošė jau XVIII amžiuje – tuomet parkui pradžią galėjo duoti aristokratų Vainų įkurtas vaismedžių sodas. Vėliau parką puoselėjo visi dvaro šeimininkai. Tiesa, paties dvaro jau nebeišlikę – galima aptikti keletą apgriuvusių ūkinių pastatų, tačiau gražų didikų gyvenimą beprimena parkas. O jis tobula vieta pasivaikščiojimams – dailūs takeliai kiek primena dvaro alėjas, medžių paunksmėse įrengti suoleliai, aplinką puošia skulptūros, įrengtos žaidimų aikštelės.
M. Valančiaus g. 13A, Salantai
Partizanų troba
Sodyboje įrengtoje Partizanų troboje lankytojų laukia pasakojimai apie Žemaičių apygardos Kardo rinktinės miško brolius ir laisvės kovas. Čia galima pamatyti fotografijų albumus, autentiškus ginklus, žibalinę lempą, spausdinimo mašinėlę ir kitus buities reikmenis.
Uniformuoti, ginkluoti, visa partizaniška manta apsirūpinę miško broliai supažindina su kovotojų kasdienybe, didvyriškumu ir laisvės kovų atminimo svarba, kviečia kartu užtraukti partizanišką dainą. Edukacinius užsiėmimus papildo amžininkų prisiminimais grįsti pasakojimai.
Lankytojai priimami iš anksto susitarus tel. +37067281551 arba el. paštu [email protected].
Vilniaus g. 45, Salantai
Orvidų sodyba – muziejus
Akmens meistras, pranciškonas, laisvės šauklys Vilius Orvidas šį pasaulį apleido per anksti. Tačiau po savęs paliko neišdylantį pėdsaką – savomis rankomis kurtą laisvės, grožio bei kartu chaoso, Dievo paieškų oazę. Pabuvę Orvidų sodyboje sako, kad nieko panašaus iki tol nėra matę. Kiti sako, kad tai – chaoso muziejus, nepaliekantis abejingų. Kaip ten bebūtų, V. Orvidas į savo tėvų žemes metų metus vežė tai, kas kitiems atrodė nebereikalinga – šimtamečius nukirstus ąžuolus, per melioraciją iškeltus akmenis, metamus buities rakandus. Statė tuos daiktus kartu su savo akmens, medžio kūryba. Visa tai išaugo į sodybą, kuri iš paukščio skrydžio primena Dievo akį. Sodyboje galima klaidžioti valandų valandas ir atrasti daugybę prasmių – gyvenimo, religijos, filosofijos.
Darbo laikas lapkričio 1–30 d. – tik savaitgaliais, 10–18 val.
Plungės g. 18, Gargždelės k.
Kalnalio apžvalgos bokštas ir pažintinis takas
Vienintelis Kretingos rajone apžvalgos bokštas Kalnalyje dovanoja tikrą desertą akims. Iš 15 metrų aukščio galima apžvelgti plačias Salanto upės slėnio apylinkes. Tolumoje išvysite besiganančius žirgus žemaitukus ir karves, į aukštį besistiebiančią Salantų bažnyčią bei didingąjį Imbarės piliakalnį. Įvertinus vaizdą iš viršaus, jį galima patirti ir einant pėsčiomis. Nuo Kalnalio bokšto Imbarės piliakalnio link vinguriuoja pusės kilometro pažintinis takas. Pirmasis tako objektas – Šv. Lauryno bažnyčia, nuo jos kelias veda per platų, erdvų bei žavų Salanto slėnį. Jame – paukščiai, kur ne kur prabėgantys laukiniai gyvūnai, augalų įvairovė ir pats gryniausias oras. Pažintinį taką vainikuoja legendomis apipintas Imbarės piliakalnis.
M. Valančiaus g., Kalnalio k.
Kalnalio Šv. Lauryno bažnyčia
Nedidelio Kalnalio kaimelio bažnyčia turi ypatingą dvasią – čia pakrikštytas žemaičių vyskupas Motiejus Valančius ir čia saugomi ypatingi, nedaug kur aptinkami „žalnieriai“. Tai žmogaus dydžio medinės skulptūros, vaizduojančios Kristaus sargybinius. Būtent tokiu senovės palikimu yra garsi Šv. Lauryno bažnyčia. Jos pirmtakė sudegė liepsnose, kurias sukėlė į bažnyčią trenkęs žaibas.
Vietoje sudegusios nauja bažnyčia pastatyta 1883 metais. Jos vidų puošia trys altoriai. Pagrindinio altoriaus paveikslas, vaizduojantis šv. Lauryną, nutapytas Sankt Peterburgo dailės akademijoje. O štai atskirai nuo bažnyčiose esančioje varpinėje kabo varpas, išlietas dar XVIII amžiaus pabaigoje.
M. Valančiaus g. 12, Kalnalio k.
Imbarės piliakalnis
Imbarės piliakalnis – vienas ankstyviausių ir gražiausių Vakarų Lietuvos piliakalnių. Ant piliakalnio X-XIII amžiuje stovėjusi kuršių pilis buvo Ceklio žemės administracinis ir ūkinis centras. Imbarės pilis buvo tokia svarbi, kad net konkuravo su Apuolės pilimi, o pilies papėdės gyvenvietėje aptikta gatvių sistema leidžia daryti prielaidą, jog viduramžiais Imbarė turėjo miesto bruožų. Pilis apleista apie 1263 metus. Vėliau ant piliakalnio stovėjo dvaras. Pasakojama, kad dvaras yra prasmegęs skradžiai žemės.
Imbarė, Kretingos r.
Vyskupo Motiejaus Valančiaus gimtinės muziejus
Vyskupas Motiejus Valančius buvo išskirtinė XIX amžiaus asmenybė – savo vyskupavimo metais į kunigus įšventino pusę tūkstančio klierikų, Žemaitijoje pastatė pusšimtį bažnyčių, pradėjo Blaivybės sąjūdį ir, žinoma, parašė daugybę literatūrinių kūrinių. Kur gimė ir kaip asmenybė formavosi toks veiklus žmogus? Netoli Kretingos – jaukiame Nasrėnų kaime. Trobos, kurioje užaugo būsimas vyskupas, nebėra, tačiau jos vietoje stovinčiame name įkurtas Vyskupo M. Valančiaus gimtinės muziejus. Jame galima susipažinti su vyskupo gyvenimu, pabandyti suprasti, koks jis buvo vaikystėje. O šią mena sodybos teritorijoje išlikusi XVIII amžiaus klėtis. Ten įrengta etnografinė ekspozicija – šeimininkės svirnelis, mergos kamara, rakandų kamara, grūdinė. Taip pat muziejuje galima pamatyti jei ne vienintelę, tai vieną pirmųjų skulptūrų Lietuvoje, skirtą bulvei.
M. Valančiaus g. 9, Nasrėnų k.
Gaidžio kalno koplyčia
Gaidžio Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo koplyčią Salantuose supa legendos apie paslėptą lobį, seniau ten stovėjusią bažnyčią ir gaidžio giedojimą. Kalvelė, aplink kurią rasta ir senovės žmonių pėdsakų, pavadinta Gaidžio vardu dėl keisto reiškinio. Neva prašalaičius, einančius pro kalvą, gąsdindavo paslaptingas gaidžio giedojimas. Šis liovėsi tik pastačius koplyčią. Pasakojama, kad ant tos pačios kalvos galėjo stovėti pirmoji Salantų bažnyčia. Tačiau yra ir pagonybės ženklų – su gamtos garbinimu siejamas šalia koplyčios esantis masyvus akmuo. O ir tarybiniais metais prie šios koplyčios slapta rinkdavosi abiturientai, kurie melsdavo sėkmingų egzaminų – už tai reikėdavo tris kartus keliais apeiti koplyčią. Joje pėdsaką paliko ir pranciškonas Vilius Orvidas – įrengė altorių, papuošė koplyčios aplinką.
Žvainių k.
Daugiau informacijos: www.aplankykkretinga.lt.
Naujausi komentarai