„Projektuojamo bokšto aukštis su kryžiumi sieks 78 metrus ir tai bus antras pagal aukštį bažnyčios bokštas Lietuvoje“, – BNS informavo Klaipėdos savivaldybės vicemeras Algirdas Kamarauskas.

Šiuo metu aukščiausią bokštą turi Anykščių šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčia, jis siekia 79 metrus. Antras pagal aukštį bokštas šiuo metu yra Vilniuje – 77,5 metrų Vilniaus Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčioje.

Anot A. Kamarausko, dalį grindų bokšte numatyta įrengti iš stiklo, kad matytųsi bažnyčios istorija – senieji pamatai.

„Naujieji pamatai numatomi suformuojant 22 metrų gylio polius, kurie apžergia autentiškus pamatus, virš jų formuojama plokštė, ant kurios stovės visas bokšto tūris. Pirmo aukšto grindyse dalis grindų iš stiklo, pro kurią bus eksponuojami autentiški pamatų fragmentai“, – sakė jis.

Šią savaitę vyko pasitarimas dėl bažnyčios bokšto ir planuojamo atstatymo. Jame dalyvavo tiek savivaldybės, tiek Klaipėdos Evangelikų Liuteronų parapijos atstovai bei projektuotojai, bažnyčios sklypo detalaus plano korektūros planuotojai.

Projektuojamo bokšto aukštis su kryžiumi sieks 78 metrus ir tai bus antras pagal aukštį bažnyčios bokštas Lietuvoje.

Kaip BNS informavo A. Kamarauskas, paties bažnyčios techninio projekto sprendiniai parengti pagal anksčiau atliktą galimybių studiją ir investicinį projektą bei vadovaujantis priešprojektiniais sprendiniais.

Bažnyčios bokšto sprendiniai numato kelias viešas naudojimo funkcijas – bokšto rūsyje turėtų būti įrengtas perlaidotų palaikų osariumas, pirmame aukšte – informacinis centras, liftas, buitinės patalpos ir prekybos suvenyrais bei bokšto lankymo bilietais erdvė. Bažnyčios bokšte taip pat numatomos patalpos keičiamoms parodoms. Skirtinguose bokšto lygiuose bus įrengtos dvi apžvalgos aikštelės. Numatoma įrengti konstrukciją, ant kurios bokšte bus galima pakabinti varpus.

Anot A. Kamarausko, pats bažnyčios tūris bus formuojamas iš gelžbetonio konstrukcijos, apšiltinant iš išorės, apmūrijant molio plytomis ir nutinkuojant bei formuojant rustuotą tinką. Taip siekiama vadovautis analogija, kaip bažnyčia atrodė iki II pasaulinio karo.

„Tokia konstrukcijų ir apdailos praktika yra taikoma dabar daugelyje Europos šalių istorinių pastatų atstatymuose, kaip pavyzdžiui, Berlyno Karališkieji rūmai, Potsdamo Garnizono bažnyčia bei visa Budapešto istorinė dalis“, – teigė jis.

Visuomenei susipažinti projektiniai sprendiniai bus teikiami rudens pradžioje.

Anksčiau skelbta, kad bokšto atstatymas galėtų kainuoti apie 3 mln. eurų, o visos bažnyčios – apie 16 mln. eurų.

Šv. Jono bažnyčios atstatymas yra pripažintas valstybei svarbiu projektu. Savivaldybėje buvo rengta galimybių studija dėl bažnyčios atkūrimo ir jos įveiklinimo, miesto lėšomis buvo vykdomi archeologiniai tyrinėjimai.

Po XIX amžiuje vykusių niokojančių gaisrų naujai atstatyta evangelikų liuteronų bažnyčia Klaipėdoje veikė iki Antrojo pasaulinio karo. Per jį bažnyčia smarkiai nukentėjo ir 1946–1947 metais buvo visiškai nugriauta.