Karščiai tapo išbandymu ne tik Klaipėdos universiteto Botanikos sodo augalams, bet ir darbuotojams. Žmonės devynių hektarų ploto teritoriją savo rankomis laisto vandeniu iš Danės upės.

Pasak Klaipėdos universiteto Botanikos sodo Ūkio dalies vedėjo Vytauto Žebrausko, sausra kol kas didelių nuostolių nepadarė. Nudžiūvo tik vienas kitas medelis, tačiau manoma, kad jie dar atsigaus.

Išskirtiniams augalams karšti orai taip pat nepakenkė. Nė vieno iš jų karštis nenumarino.

"Stengiamės, kad kaitra nepridarytų daug žalos. Svarbiausia dabar yra laistyti. Nuolat pilame vandenį ant medžių, krūmų, gėlių, žolės, kitų augalų. Stengiamės, kad jų šaknys būtų drėgnos. Atsikvėpiame tik tada, kai palyja. Lietaus labai laukiame", – pasakojo vedėjas.

V.Žebrauskas negalėjo pasakyti, kiek per dieną vandens reikia Botanikos sodui palaistyti. Anot jo, kiekis nėra skaičiuojamas. Tačiau, palyginti su įprastomis dienomis, vandens išliejama kur kas daugiau.

"Aišku, augalams reikėtų daugiau vandens, bet žemę drėkiname, kiek tik galime", – tvirtino vedėjas.

Botanikos sodas neturi įrengtos laistymo sistemos. Vanduo varikliais pumpuojamas į statines, o arčiau esančios vietos laistomos tiesiai iš jų. Į toliau esančias talpykles vanduo nugabenamas perpylus jį į kitas taras.

"Vargstame, nes neturime laistymo sistemos. Šiuo klausimu esame labai atsilikę. O laistymo sistemos sodui labai reikėtų – ji turėtų būti privesta prie visų kolekcijų. Reikia, atsukai ir palaistei. Kadangi sistemos neturime, viską darome savo rankomis. Privalome saugoti gamtos grožį, kad žmonės galėtų juo džiaugtis", – pabrėžė vedėjas.

Kitokių priemonių apsaugoti augalus nuo karščio sodo darbuotojai nesiėmė.

"Svarbiausia palaikyti drėgmę. Kiekvienam augalui pavėsinės nepastatysi", – teigė vedėjas.