Kaip pranešė Lietuvos kariuomenė, 54-ąjį kartą organizuotos pratybos vyko birželio 3–20 dienomis. Jos išsiskyrė dėmesiu naujoms technologijoms – mokymuose buvo plačiai integruojamos bepilotės paviršinės ir povandeninės platformos, kurios taikomos įvairiose operacijose – nuo žvalgybos iki minų neutralizavimo.

BALTOPS pratybose dalyvavo daugiau nei 50 karo laivų, virš 25 orlaivių ir apie 9 tūkst. karių iš 16-os NATO šalių, įskaitant Lietuvą: Danijos, Estijos, Italijos, JAV, Jungtinės Karalystės, Latvijos, Lenkijos, Nyderlandų, Norvegijos, Portugalijos, Prancūzijos, Suomijos, Švedijos, Turkijos ir Vokietijos.

Pratybų metu, anot kariuomenės, kariai treniravosi simuliuodami realius krizinius scenarijus, veikdami daugianacionalinėse formuotėse, kartu stiprindami bendrą pasirengimą kolektyvinei gynybai.

Pirmoji pratybų dalis daugiausiai buvo orientuota į Karinių jūrų pajėgų kovinių galimybių padidinimą bei priešmininių pajėgų integracijos elementus. Jos metu Karinių jūrų pajėgų vienetai kartu su sąjungininkais atliko laivų manevravimo, pasiruošimo minų paieškos bei sunaikinimo, paieškos ir gelbėjimo, kovos už laivo gyvybingumą, laivų atsargų papildymo bei kitus integracijos pratybų elementus.

Taip pat sėkmingai atliko sudėtingas šaudymo pratybas Danijos daugiafunkciniame jūriniame poligone.

Šiose pratybose, anot kariuomenės, taip pat buvo vykdomi šaudymai į statinius, judančius bei nuotoliu valdomus taikinius. Priešmininis laivas M54 „Kuršis“, pasitelkdamas Uosto ir priekrantės gynybos tarnybos Povandeninės veiksmų komandos narus išminuotojus, atliko minos sunaikinimo pratybas.

Šiais metais Lietuva į BALTOPS pratybas delegavo tris karinių jūrų pajėgų laivus: štabo ir aprūpinimo laivą N42 „Jotvingis“, priešmininį laivą M54 „Kuršis“ ir patrulinį laivą P12 „Dzūkas“.

Svarbią vietą, pasak kariuomenės, pratybose užėmė ir Baltijos šalių karinių laivų junginys BALTRON. Šis tarptautinis Lietuvos ir Latvijos karinių jūrų pajėgų junginys, papildytas kitų šalių laivais, vykdo priešmininių operacijų koordinavimą Baltijos jūroje.

Be operacinės funkcijos, BALTRON štabas veikia ir kaip mokymo platforma – šių metų BALTOPS metu čia vyko štabo karininkų (NICSC) kurso baigiamasis etapas, per kurį studentai dalyvavo vertinamosiose realiomis sąlygomis vykdomose štabo pratybose.

BALTOPS pratybas organizavo Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) Karinės jūrų pajėgos Europoje ir Afrikoje, vadovavimą vykdė JAV Šeštojo laivyno vadovybė, o operacinę kontrolę užtikrino NATO jūrų smogiamųjų ir paramos pajėgų vadovybė (STRIKFORNATO). Bendra koordinacija buvo patikėta JAV Europos vadavietei (EUCOM).

Anot kariuomenės, kasmet vykstančių NATO jūrų pratybų tikslas – stiprinti sąjungininkų operacinį bendradarbiavimą, treniruotis vykdyti įvairias karines užduotis taikos, krizės ar konflikto atvejais bei užtikrinti kolektyvinės gynybos principų įgyvendinimą regione.

Lietuvos karinės jūrų pajėgos BALTOPS pratybose dalyvauja nuo 1993 metų, nuo 2004-ųjų – kaip pilnateisė NATO narė.