Paukštį rado Melnragės paplūdimyje vaikščioję biologijos ir jūrų biotechnologijos studijų studentai.
Jų dėmesį iš karto patraukė ant balandžio kojų buvę žiedai.
Studentai dalyvauja paukščių žiedavimo veiklose ir žino, kad balandžiai žieduojami retai.
Dažniausiai į tinklus pakliūva varnėnai, didžiosios ir mėlynosios zylės, liepsnelės, bet balandžiai – beveik niekada.
Ant vieno žiedo buvo nurodytas telefono numeris, todėl studentai susisiekė su paukščio savininku.
Viena radinio liudininkių studentė Eva puikiai kalba lenkiškai, todėl lengvai išsiaiškino faktus apie žuvusio balandžio kilmę ir paskambino jo savininkui.
„Pasakiau, kad radome balandį Klaipėdoje. Iš pradžių vyras paklausė, kur tiksliai. Kai išgirdo, kad Melnragėje, Lietuvoje, kelioms sekundėms stojo tyla – jis labai nustebo“, – pasakojo studentė.
Kadangi balandžiai vengia skristi virš atviros jūros, paukštis turėjo įveikti apie 500 kilometrų atstumą, skrisdamas pakrante nuo Lemborko iki Melnragės.
Paukštis priklausė sportinių arba pašto balandžių augintojui.
Tokie sparnuočiai dažnai dalyvauja specialiose treniruotėse ir varžybose, kurių metu paleidžiami dideliu atstumu nuo vietos, kur yra laikomi, ir turi savarankiškai rasti kelią atgal.
„Vyras paklausė, ar kas nors iš mūsų artimiausiu metu važiuos į Lenkiją. Kai paaiškinome, kad balandis žuvo, vyras apgailestavo, nes tai, anot jo, buvo vertingas paukštis“, – teigė Eva.
Šis radinys nustebino ne tik lietuvių studentus.
Apie sparnuotį jie prasitarė iš Italijos atvykusiam ir Lietuvoje studijuojančiam doktorantūros studentui, su kuriuo kartu dalyvauja paukščių žiedavimo veiklose.
„Jis sakė, kad per visą savo praktiką dar niekada nebuvo matęs žieduoto balandžio“, – pasakojo Eva.
(be temos)