Baltarusiškų krovinių ateitis Klaipėdos uoste

Atrodytų, kad kroviniai, ekonomika neturėtų priklausyti nuo politikos, bet yra kitaip.

Baltarusiškų krovinių sumažėjo

Kyla klausimas, kada Baltarusijos prezidento Aliaksandro Lukašenkos režimui keliaklūpsčiaujant prieš Rusiją visiškai išseks Baltarusijos kroviniai Klaipėdos uoste?

Jų kiekis mūsų uoste ne toks ir mažas. Kaip teigė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas, 2019 m. baltarusiškų krovinių Klaipėdos uoste krauta 14,1 mln. tonų (30,5 proc. nuo visos krovos), 2020 m. – 15,6 mln. tonų (apie 32 proc. visos Klaipėdos uosto krovos dalies).

Šiais metais baltarusiškų krovinių dalis galėjo būti dar didesnė, bet greičiausiai jau nebus. Klaipėdos uoste nuo kovo neliko baltarusiškų naftos produktų. Jie perkelti į Rusijos uostus. Baltarusiškų krovinių dalis Klaipėdos uoste nežymiai smuko. Anot A.Latako, ji per 4 mėnesius sudarė apie 30 proc. nuo bendros uosto krovos.

Klaipėdos uoste pagrindinis baltarusiškas krovinys yra „Belaruskalij“ kalio trąšos. Didžiausią dalį trąšų eksporto „Belaruskalij“ siunčia per pastaruoju metu smarkiai išsiplėtusią Birių krovinių terminalo (BKT) bendrovę.

Joje 30 proc. akcijų valdo „Belaruskalij“, likusias 70 proc. – Lietuvos atstovai.

Pernai ši bendrovė krovė 10,86 mln. tonų krovinių, daugiausia kalio trąšų. Dar 1 mln. tonų buvo pakrauta į konteinerius. Klaipėdos uosto krovos apskaitoje jie fiksuoti kaip konteinerių krovos bendrovių konteineriai.

Šiandien svarbiausias klausimas – ar Baltarusija nutrauks kalio trąšų eksportą per „Birių krovinių terminalą“, kuriame dalis akcijų priklauso ir jai? Kaip „Belaruskalij“ trąšų srautą paveiks sankcijos, kurias rengiasi įvesti ES? Apie tai prabilta po prievartinio „Ryanair“ lėktuvo nutupdymo Minske. Realiai nutraukti kalio trąšų srautą per Klaipėdos uostą nei rytoj, nei po pusmečio Baltarusija, net ir labai norėdama, negalėtų, nes Rusija neturi pakankamai trąšų krovos pajėgumo, kad galėtų paimti didelį kiekį.

Yra ir kitas niuansas – ar Baltarusija norėtų perduoti savo strateginės verslo šakos, svarbiausio eksporto krovinio, kokiu yra kalio trąšos, kontrolę į Rusijos rankas? Dėl to ji anksčiau ar vėliau gali netekti „Belaruskalij“, kurią „suvalgytų“ didžiojo kaimyno interesai.

Jei ES įvestų sankcijas „Belaruskalij“ produkcijai, ar tai nebūtų priežastis stumti kalio trąšų srautą į Rusijos interesų rankas?

Rusiškos provokacijos

Baltarusijos trąšų gabenimu per savus uostus labiausiai yra suinteresuota Rusija. Jos Leningrado srities uostuose krova mažėja. Šiemet per 4 mėnesius Rusijos Baltijos jūros regiono uostų krova yra net 8,5 proc. mažesnė nei pernai. Tai yra pačios Rusijos ekonomikos susitraukimo požymis.

Rusijos valdžia, geležinkelininkai jau ne kartą skelbė, kad apie 12 mln. tonų metinio trąšų kiekio, iš Baltarusijos keliavusio per Klaipėdos uostą, bus perkelta į Rusijos uostus. Netgi prabilta apie tai, kad pati Baltarusija Ust Lugos uoste statytųsi trąšų terminalą. Tikslesni terminai, kada tai galėtų įvykti, neskelbiami.

Po „Ryanair“ lėktuvo nutupdymo Minske Rusija suaktyvėjo kalbėdama apie baltarusiškas trąšas. Skleidžiamos ir melagingos žinios. Vienas Rusijos televizijos kanalas pranešė, kad BKT Klaipėdoje dėl remonto ketinantis stabdyti kalio trąšų krovą trims mėnesiams.

„Rusijos žiniasklaida skleidžia tai, ko norėtų, nors taip nėra. Jie nori išprovokuoti Lietuvą kvailiems veiksmams kartodami melą“, – viešai svarstė vienas iš BKT savininkų Igoris Udovickis, akcentavęs, kad BKT veikia stabiliai ir nieko nesirengia stabdyti.

Būtų nemažai praradimų

Baltarusijoje yra žmonių, nusiteikusių nutraukti santykius su Klaipėdos uostu. Lietuvoje taip pat yra kategoriškų asmenų, kurie tikina, kad „mums nereikia Baltarusijos diktatoriaus krovinių“.

Tiek Baltarusijai, tiek Lietuvai kalio trąšų gabenimo per Klaipėdą nutraukimas būtų skausmingas. Baltarusijai tektų nemažai investuoti statant naują terminalą Rusijoje, styguoti logistinę grandinę, kur išlįstų daug rusiško kapitalo interesų. Turėtų būti įvertinta ir tai, kad geležinkelio kelias iš Baltarusijos į Ust Lugos uostą maždaug dvigubai ilgesnis nei į Klaipėdą.

Ko gero, dar didesnius nuostolius dėl kalio trąšų netekties patirtų Lietuva. Ji užšaldytų jau įdėtas didžiules investicijas į kalio trąšų krovos grandinę nuo sienos su Baltarusija iki laivo Klaipėdos uoste. BKT yra investavęs 105 mln. eurų. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, rekonstruodama krantines, investavo 50–60 mln. eurų.

Praradęs baltarusiškų kalio trąšų krovinį Klaipėdos uostas netektų apie 17 proc. visų savo rinkliavų. Apie 20 proc. srauto netektų ir krovinius gabenantys geležinkeliai. Sumenktų į juos įdėtų ES investicijų svarba.

Apskritai dėl kalio trąšų praradimo Klaipėdos uoste ir Lietuvos transporto sistemoje gerai apmokamo darbo (BKT vidutinis atlyginimas yra net 4 700 eurų) netektų kokie 300–500 žmonių.

Sumenktų uosto perspektyva

Netekus baltarusiškų krovinių, ne tik kalio trąšų, būtų ir didelių perspektyvinių Klaipėdos uosto praradimų.

Iškiltų rimtas klausimas dėl MSC veiklos ir perspektyvų Klaipėdos uoste, nes konteinerių terminalas „Klaipėdos Smeltė“, iš esmės ir kurtas tam, kad per jį keliautų plataus vartojimo prekių tranzitas į Baltarusiją.

Dėl Baltarusijos krovinių praradimo prasmės netektų ir tolesnis Klaipėdos uosto gilinimas centrinėje ir pietinėje uosto dalyje. Gilinimas su perspektyva iki 17 m čia buvo planuojamas kaip tik dėl „Klaipėdos Smeltės“ ir Birių krovinių terminalo galimos tolesnės veiklos, kuri daugiausia galėjo būti susijusi su Baltarusija.

Jei su Baltarusija visiškai nutrūktų ekonominiai ryšiai, nebeliktų per jos teritoriją į Lietuvą einančių sunkvežimių ir geležinkelių srautų, nutrūktų dešimtmečius puoselėtas ir kurtas šaudyklinio traukinio „Vikingas“ maršrutas, būtų apsunkintas tranzitas ne tik su Ukraina, bet ir Lietuvai draugiškomis Kaukazo šalimis.

Sutrikus susisiekimui per Baltarusiją ir nutrūkus logistikos grandinėms, tiek dėl apsirūpinimo žaliavomis, tiek dėl eksporto nuostolių patirtų ir Lietuvos naftos chemijos pramonė – tokios gamyklos kaip „Achema“, „Lifosa“, „Orlen Lietuva“. Jų nuostoliai, gamybos pajėgumo sumažėjimas bumerangu vėlgi atsiristų ir į Klaipėdos uostą.



NAUJAUSI KOMENTARAI

dfdgfgh

dfdgfgh portretas
Aleksandrai Grigorjevičiau Lukašenka, prašau pabučiuoti man į užpakalį.

Kelmelis

Kelmelis portretas
Tam kuris kita vadina vargšeliu, nejaugi esi toks bukas, kad tiki suvestinė iš kurias uosto klerkai kuria, kad tik išsilaikyti postuose.

to kazkada

to kazkada portretas
Vargseli,pasiskaityk,nauja straipsni,apie rekordines krovas Klaipedos uoste!Na,bet tau tai ne irodymas,bek isijunk 1-a rusijos kanala,ar solovjovo su kiseliovu paklausyk,jie tau papasakos,tuk juk jais tik ir tiki?
VISI KOMENTARAI 18
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių