"Radinį dovanojo Ona Zubienė. Tai yra amonito fosilija. Gintaro gaudytojai ją iš vandens ištraukė prieš ketverius metus, tačiau džiaugiamės, jog nusprendė padovanoti ją mūsų muziejui", – tikino Pajūrio regioninio parko direkcijos Projektų koordinavimo specialistas Simonas Bendikas.

Aplinkosaugininkai spėja, jog amonitai galėjo gyventi prieš 46–66 mln. metų, nors detalūs šio radinio tyrimai nėra atlikti.

Manoma, jog amonitai galėjo atsirasti prieš 400–390 mln. metų.

Biologiniu požiūriu amonitai buvo galvakojai moliuskai. Jų dydis svyravo nuo keleto centimetrų iki dviejų metrų.

"Tai buvo gigantiški vandens gyviai. Ir jie išgyvendavo net po didžiausių katastrofų. Retas kuris pergyvena kelias pasaulio pabaigas", – tikino Lietuvos jūrų muziejaus biologas-muziejininkas Remigijus Dailidė.

Specialistai mini, jog šie gyviai maitinosi planktonu, vėžiagyviais, dumbliais.

"Tačiau buvo ir plėšrūnų, kurie medžiojo belemnitus, amonitus ar netgi senovines žuvis. Kriauklė buvo labai unikali. Ji turėjo kamerą, kurioje esančių CO2 dujų kiekį reguliuodavo pats gyvūnas. Taip jie galėdavo keisti panirimo gylį. Galima tik įsivaizduoti, kaip vandens paviršiuje plūduriavo dviejų metrų skersmens dydžio gyviai, kaip kokios traktoriaus padangos. Įspūdis turėjo būti milžiniškas. Manoma, kad patinėliai buvo mažesni už pateles. O daugindavosi jie sezoniškai ir masiškai vienu metu", – paaiškino biologas.

Pasak specialisto, tiksli šių gyvių išnykimo priežastis ir šiandien dar nėra žinoma.

Kreidos periode jau buvo prasidėjęs masinis amonitų rūšių skaičiaus mažėjimas, o vėliau, šio periodo pabaigoje, įvyko planetos susidūrimas su didžiuliu asteroidu.

Tai paskatino labai didelius klimato pasikeitimus.

"Daugeliui gyvūnijos tai buvo mirtį nešantys pokyčiai, po kurių neliko ir amonitų. Tačiau veikiausiai dalis išgyveno. Jų klestėjimo laikotarpis tęsėsi daugiau negu 300 mln. metų. Amonitai turėjo unikalią savybę – jie pakęsdavo deguonies trūkumą. Manoma, kad būtent ši savybė padėdavo amonitams išlikti gyviems, kai mūsų planetą ištikdavo katastrofos ir prasidėdavo masiniai gyvūnų gaišimai", – aiškino R.Dailidė.