Kol Lietuvos saugios laivybos administracija susirašinėja su Baltijos jūroje nuskendusio doko savininkais iš Rusijos, kad šie išsikeltų skenduolį, paaiškėjo, kad doką, pusmetį pragulėjusį jūros dugne, sulaužė audros.

Nelaimė prie Būtingės terminalo

Pernai gruodžio 18 d. visai netoli Būtingės naftos terminalo plūduro maždaug 30 m gylyje į jūros dugną nugrimzdo 120 m ilgio, 28,5 m pločio dokas.

Lietuvos teritoriniuose vandenyse iš Kaliningrado į Taliną temptas dokas paniro šiauriau laivybos kanalo, tad laivams atplaukti ir švartuotis prie terminalo netrukdė.

Iškart po įvykio avarijos vietą apžiūrėję saugios laivybos specialistai tikino, jog incidento metu žmonės nenukentėjo, teršalų išsiliejimo taip pat neužfiksuota.

Pripažinta, jog šis didžiulis objektas nuskendo ne pačioje geriausioje vietoje. Svarstyta, kad jį iškelti nebus paprasta.

Doko iškėlimo darbus esą turėjo inicijuoti objekto savininkas – Rusijoje registruota kompanija. Doką tempusi estų bendrovė planavo jį iškelti.

Doką „išmontavo“ jūra

Dokas nuskendo 10 jūrmylių nuo Šventosios į vakarus ir 1 jūrmylė iki Latvijos sienos. Prie jo panėrę nardytojai pastebėjo, kad dokas atsirėmė kiliu į dugną. Po avarijos krano strėlė, kuri buvo iškilusi virš vandens, nulūžo ir nugrimzdo į dugną.

Kurį laiką tai buvo šiokia tokia kliūtis laivybai.

Interneto komentatoriai netgi kėlė įvairias sąmokslo teorijas, esą dokas nuskandintas specialiai, kad užkirstų laivams kelią į Būtingę. Tačiau incidento vieta – pakankamai toli nuo plūduro, kad trukdytų laivybai.

Bet kurį laiką kranas buvo iškilęs virš vandens ir tai buvo gana rimtas kliuvinys laivams, todėl šią vietą reikėjo ženklinti.

Jūrininkams buvo paskelbta, kad nurodytomis koordinatėmis yra nuskendęs dokas ir trys mylios aplinkui – ypatingo pavojingumo zona.

„Mes labai laukėme galimybės prie jo panerti, nes visa tai įvyko gruodžio mėnesį. Tad sulaukę palankaus oro, išsiruošėme prie skenduolio. Ten pastebėjome, kad krano virš vandens nebematyti, pradžioje galvojome, kad jį išmontavo“, – pasakojo nardymo klubo vadovas Arūnas Vainora.

Nebėra prasmės iškelti

Panėrę į dugną, nardytojai pamatė, kad ir paties doko beveik nebeliko. Jis vandenyje buvo U formos, jo šoninės sienos nulūžo, kranas nuvirto.

„Pradžioje galvojome, gal kariškiai jį susprogdino, kad jis netrukdytų laivybai. Tačiau, kai panėrėme, pamatėme, jog laivą sulaužė audros ir vandens slėgis. Tad šiandien jis nebekelia jokių grėsmių laivams“, – įsitikinęs A.Vainora.

Nardytojai dar pernai prašė, jog jūroje nuskandintų burlaivį „Meridianas“, kad būtų, kur nardyti. Tačiau jų prašymas neišgirstas.

„Tapome savotiškais to laivo mylėtojų priešais. Bet pats likimas mums atsiuntė doką. Geresnio nardymo objekto Baltijoje nė nesugalvosi: vanduo – skaidrus, matomumas – geras, objektas – puikus“, – džiaugėsi nardytojas.

Tikrins informaciją

Lietuvos saugios laivybos administracija visą pusmetį rašė daugybę pretenzijų ir įspėjimų Rusijos bendrovei, kuriai priklauso nuskendęs dokas, kad išsikeltų skenduolį.

„Jie atsakinėjo, kad dabar aiškinasi galimybes, ar galės jį iškelti. Jeigu paaiškės, kad šiuo metu dokas laivybai nekliudo, nebėra prasmės jo kelti“, – mano Lietuvos saugios laivybos administracijos direktorius Evaldas Zacharevičius.

Pasiteiravus, ką toliau darys saugios laivybos administracija, E.Zacharevičius atsakė: „Mes patys plauksime ir žiūrėsime, ar iš tikrųjų dokas sugriuvo. Mūsų hidrografai tikrins tą informaciją“.

Dokas guli 30 m gylyje, netoliese plaukiojančių tanklaivių grimzlė būna iki 15 m. Šią savaitę ruoštasi kelti plūdurus ir žymėti doko skendimo vietą, bet jei dokas subyrėjo, esą nebėra prasmės jų statyti.