Baltijos menkės – klimato pokyčio aukos

Menkių ištekliai nebeatsikuria

Tokią išvadą padarė Vokietijos Hamburgo, Leipcigo ir Kylio universitetų mokslininkai. Jie analizavo Baltijos jūros kritiško menkių populiacijos mažėjimo priežastis.

Jų teigimu, pradžioje menkių populiacija smarkiai sumažėjo dėl per didelės ir intensyvios jų žvejybos. Buvusi padaryta didelė klaida, kai nekreiptas dėmesys į menkių nykimo priežastis.

Dabar jau keleri metai menkių žvejyba ribojama. Tačiau menkių ištekliai beveik nebeatsikuria.

Vokietijos mokslininkai padarė išvadą, kad menkių populiaciją jau pradėjo veikti klimato kaitos pokyčiai. Bal-tijos jūra menkėms tampa per šilta. Jos neprisitaiko prie šiltesnės aplinkos ir tai mažina jų produktyvumą.

Priežastys: kai kurias žuvis sunaikina intensyvi žvejyba ir klimato kaita.

Laivus – į metalo laužą

Vokietijos mokslininkų išvados Baltijos jūros regionui yra neguodžiančios. Pastaraisiais metais menkių populiacijos mažėjimą labiausiai pajuto rytinės Baltijos jūros žvejai. Ateityje ją pajus viso Baltijos jūros regiono žvejai. Ne išimtis bus ir Vokietijos žvejai, kur menkių mažėjimo tendencijos jau yra prasidėjusios prieš porą dešimtmečių.

Vokietijos Hamburgo, Leipcigo ir Kylio universitetų mokslininkų vertinimu, visame Baltijos jūros regione laukia panašios tendencijos, kai didesnė dalis žvejų praras pragyvenimo šaltinius, jų laivai bus atiduodami į metalo laužą. Menkių nykimas turės įtakos ir rekreacinei žvejybai, ir turizmo smukimui.

Vokietijos mokslininkų vertinimu, Baltijos jūros regionas nebus toks vienintelis. Dėl klimato kaitos panašūs dalykai vyks daugelyje pasaulio šalių tiek vidaus vandenyse, tiek jūrų baseinuose. Dalis žuvų negrįžtamai ims nykti ir išnyks per palyginti trumpą laiką.

Po menkių – strimelės

Baltijos jūroje klimato kaitos tendencijas pirmosios pajuto menkės, tačiau – panaši tendencija jau apima ir Baltijos jūros silkėmis vadinamas strimeles. Jos yra mažesnės už įprastas Atlanto silkes.

Tendenciją dėl strimelių jau yra patvirtinusi ir Tarptautinė jūrų tyrinėjimo taryba (ICES). Ji akcentavo, kad toliau gaudant Baltijos jūros strimeles būtų rizikuojama prarasti jų atsikūrimo pajėgumą.

Šiuo metu Baltijos jūros silkes intensyviausiai gaudo Švedijos, Suomijos, Lenkijos, Rusijos ir Estijos žvejai. ICES ėmėsi žingsnių jau šiemet nuo rugsėjo 15 d. riboti Baltijos silkių žvejybą. Drastiški šių žuvų ribojimai būtų įvedami nuo 2022 m.

Šiuo metu kalbama apie galimą iki 40 proc. šių žuvų gaudymo kvotų ribojimą.