Ministrai: Latvija neturi priekaištų dėl Lietuvos vėjo parko Baltijos jūroje

Šiuo metu vyksta būsimo parko poveikio aplinkai vertinimas (PAV), su kuriuo Latvija yra supažindinta, po Baltijos aplinkos ministrų tarybos posėdžio Klaipėdoje antradienį sakė Lietuvos aplinkos ministras Simonas Gentvilas.

„PAV baigsis šių metų pabaigoje, daugelis valstybių paprašė su juo supažindinti, tarp jų ir Latvija, nes nuo jos sienos tas parkas yra vos per tris kilometrus. Jokių problemų dėl to nėra, mes turime bendrai veikti ir vienas kito neblokuoti. Kalbėjome, kaip procesą galima paspartinti, nes pasibaigus vertinimui bus galima imti statybų leidimus ir skelbti konkursus“, – po ministrų tarybos posėdžio žurnalistams sakė S. Gentvilas.

Latvijos aplinkos apsaugos ir regioninės plėtros ministras Arturas Tomas Plešas teigė, kad projektas labai svarbus visoms Baltijos šalims, nes tokie jėgainių parkai joms padėtų kuo greičiau atsisakyti priklausomybės nuo Rusijos išteklių.

„Labai svarbu vystyti vėjo jėgainių parkus tiek krante, tiek jūroje, šiuo momentu mums svarbiausia gaminti kuo daugiau elektros iš atsinaujinančių šaltinių. Tai irgi vienas iš būdų atsisakyti Rusijos iškastinio kuro, tai taip pat būdas padėti Ukrainai laimėti karą prieš Rusiją“, – žurnalistams sakė Latvijos ministras.

Estijos ministrė pirmininkė Kaja Kallas (Kaja Kalas) vasario pradžioje sakė, kad Estija kartu su Latvija galėtų pastatyti bendrą vėjo jėgainių parką Baltijos jūroje, o projektas turėtų būti vykdomas Europos Sąjungos lygmeniu ir padidintų Baltijos šalių energetinį saugumą.

Energetikos ministerija pirmąjį vėjo parko Baltijos jūroje aukcioną numato surengti 2023-iaisiais, o laimėtoją atrinkti 2024 metų pradžioje. Iki 700 MW galios parką keliasdešimt kilometrų nuo kranto nutolusioje jūros teritorijoje numatoma įrengti iki 2030 metų. 

Palangos meras Šarūnas Vaitkus anksčiau teigė, jog jėgainės jūroje turės neigiamos įtakos kurorto turizmo potencialui ir plėtrai.

Tikisi, kad Lietuvai neteks mokėti baudos už netinkamą nuotekų tvarkymą

Lietuvoje vis dar yra apie 50 gyvenviečių, kur geriamojo vandens ir nuotekų tinklai neprijungti prie centralizuotų sistemų. Iki 2023 metų neįgyvendinus Europos Sąjungos direktyvos dėl nuotekų tvarkymo Lietuvai gresia bauda, tačiau tikimasi, kad valstybė susitvarkys – jau rengiamas įstatymo projektas, sako aplinkos ministras.

„Mes turime penkiasdešimt kelias problemines teritorijas, gyvenvietes, Kėdainių ir Nemenčinės nuotekų tinklus, kuriuos reikia sutvarkyti. Kėdainiai jau susitvarkė, dabar žiūrime tas apie 50 gyvenviečių, ne visos jos tvarkosi, ypač Vilniaus rajone daug problemų“, – Klaipėdoje po Baltijos aplinkos ministrų tarybos posėdžio antradienį žurnalistams sakė Simonas Gentvilas.

„Jeigu savivaldybės nesusitvarkys, baudą gaus centrinė valdžia, bet atidėkime tą pesimistinį scenarijų ateičiai, tikiuosi, išsispręsime“, – pridūrė jis.

S. Gentvilas su Estijos aplinkos ministru Erkiu Savisaaru (Erkiu Savisaru) Klaipėdoje aptarė Estijos įgyvendintą tinklų prijungimą.

„Estai sugebėjo pajungti jau beveik 100 proc. tinklų. Jie apjungė įmones, kurios tapo stambesnės, galėjo daugiau investuoti. Reikia su estais pasitikrinti, ar gerame kelyje esame“, – sakė ministras.

S. Gentvilo teigimu, ministerija rengia įstatymo projektą, kuriame numatyta sudaryti tinkamas sąlygas nuotekų tvarkymo įmonėms jungtis ir bent iš dalies kompensuoti su tuo susijusias išlaidas.

„Gegužę Seimui pateiksime įstatymo projektą, jame kalbama apie savanorišką įmonių susijungimą, tos, kurios regionuose jungsis, gaus pinigų susijungimui“, – sakė ministras.

Europos Komisija pažeidimo procedūrą dėl neįgyvendinamos Miesto nuotekų direktyvos prieš Lietuvą pradėjo dar 2017-aisiais. Tuomet buvo teigiama, kad Lietuva neįvykdė visų direktyvos reikalavimų. pavyzdžiui, neužtikrino, jog 58 aglomeracijose ne mažiau kaip 98 proc. nuotekų būtų tvarkoma centralizuotai ir 2 proc. – individualiose nuotekų tvarkymo sistemose.

Praėjusių metų pradžioje S. Gentvilas teigė, kad Lietuvai dėl to gresia „kelių šimtų milijonų eurų“ sankcijos.