Saugyklose – skirtingi kiekiai

Spalio pradžioje ES šalių dujų saugyklos buvo užpildytos 88,25 proc., o įprastai ankstesniais metais tas rodiklis siekdavo apie 80 proc.

Vokietija, kuri tebėra visiškai priklausoma nuo dujų vamzdynų ir iš Rusijos gaudavo apie 55 proc. viso dujų kiekio, saugyklas yra užpildžiusi 91,28 proc. Dar geriau yra Danijoje, kur saugyklos užpildytos 94,99 proc.

Bene daugiausia nerimo yra rytinės Baltijos jūros šalyse. Latvijos dujų saugyklos užpildytos tik 52,79 proc. Latvijos valdžia tikina, kad gyventojams dujų užteks, jų gali pritrūkti pramonei.

Neapibrėžta padėtis išlieka ir Estijoje. Nors maždaug už mėnesio žadama paleisti dujų terminalą Paldiskyje, dar neaišku, ar bus išdujinimo laivas (FSRU), kuris jį aptarnaus. Terminalą Paldiskyje Estija statėsi kartu su Suomija. Jos sutarė, kad nuomos vieną išdujinimo laivą, kuris aptarnaus ir Paldiskio SGD, ir Suomijos Inko SGD terminalus.

Aiškėja, kad Suomijos dujų poreikis yra toks didelis, kad vienas FSRU laivas abiejų terminalų bent pradžioje nesugebės aptarnauti. Be dujų gali likti ne tik Estija, bet ir Latvija, kuri tikėjosi, kad gaus dujų per Paldiskio SGD terminalą.

Aiškėja, kad Suomijos dujų poreikis yra toks didelis, kad vienas FSRU laivas abiejų terminalų bent pradžioje nesugebės aptarnauti. Be dujų gali likti ne tik Estija, bet ir Latvija, kuri tikėjosi, kad gaus dujų per Paldiskio SGD terminalą.

Latvių viltis ir Klaipėdos SGD

Estija yra sukaupusi panašų kiekį dujų kaip ir Latvija. Šių metų vasarą ji buvo pirkusi dujas, kurios jūros keliu buvo atgabentos per Klaipėdos SGD terminalą.

Klaipėdos SGD terminalo operatorius neseniai pranešė, kad paskirstytas ilgalaikis pajėgumas nuo 2023 iki 2033 m. Jie atiteko naudotojams ir iš Lietuvos, ir iš Latvijos, taip pat ir iš Lenkijos.

Taip paskirstyta 60 proc. Klaipėdos SGD terminalo pajėgumo. Likęs dujų pajėgumas bus skirtas SGD terminalo nuolatinių klientų poreikiams, dujų importo kiekiams, kurių reikia elektros energetikos sistemos darbui užtikrinti, dujų paklausai patenkinti pavieniais atvejais.

Klaipėdos SGD terminale paskirstant dujų priėmimą prioritetas teikiamas Lietuvos poreikiams. Po to eina eilė dujų perdavimui į kitas ES šalis. Per Klaipėdos SGD terminalą dujas iki šiol yra ėmusios Lenkijos, Latvijos, Estijos kompanijos.

Dar vienas Klaipėdos SGD terminalo prioritetas yra dujų perdavimas saugoti į Latvijos dujų saugyklą.

Lietuvos dujų perdavimo sistemos operatoriaus "Amber Grid" vadovas Nemunas Biknius teigė, kad pajėgumas transportuoti dujas į Latviją nuo šių metų lapkričio padidės trečdaliu, o nuo 2023 m. rudens jis bus dvigubai didesnis nei dabar.

Tai gali reikšti, kad Latvijos aprūpinimas dujomis per Klaipėdos SGD terminalą pagerės ir ateityje nekils problemų.

Latvija yra skelbusi, kad ji ir pati norėtų pasistatyti nedidelį dujų terminalą. Kol kas dėl jo statybos nesusitarta. Norima, kad tokio terminalo statybai Latvijos vyriausybė duotų garantą, bet ji to daryti neskuba.

Latvijos apsirūpinimo dujomis perspektyva nėra bloga. Jei šie metai ir bus sunkesni, kitais metais pagerės dujų tiekimas Latvijai per Klaipėdos SGD terminalą. Tikėtina, kad Latvija gaus dujų ir per Estijos Paldiskio SGD terminalą, kur FSRU darbo grafikas, tikėtina, bus išspręstas tarp Estijos ir Suomijos.

Ryžtingi Vokietijos žingsniai

Nors Vokietija yra 91,28 proc. užpildžiusi savo dujų saugyklas, šioje šalyje sunkios tikimasi ne tik šių metų, bet ir 2023–2024 m. žiemos.

Dabar Vokietija turi taisyti komjaunuole vadinamos (nes kilusi iš Rytų Vokietijos) 16 metų kanclere buvusios Angelos Merkel klaidas. Ji pernelyg pasitikėjo Rusija, jos diktatoriumi Vladimiru Putinu ir susiejo Vokietijos ūkį su rusiškomis dujomis.

Dėl to šiuo metu Vokietijoje tarsi vyksta revoliucija, kai dujų sistemą tenka perorientuoti nuo vamzdynų į suskystintų gamtinių dujų terminalus. Tai yra brangūs žingsniai, kur neišvengiama ir blaškymosi.

Prieš kurį laiką planavusi įrengti keturis naujus SGD terminalus, Vokietija paskelbė apie dar du papildomus. Jie būtų Baltijos jūros Vokietijos rytinėje dalyje Lubmino vietovėje. Ji žymi tuo, kad čia ateina "Nord Stream" dujotiekio vamzdžiai iš Rusijos. Šioje vietoje pastačiusi du SGD terminalus Vokietija tikisi juos įjungti į savo šalies dujų infrastruktūrą, į kurią rusiškos dujos ėjo vamzdynais.

Pirmuosius SGD terminalus Vokietija planuoja paleisti jau šią žiemą. Vilhelmshafene jis turėtų pradėti veikti šiemet gruodį. Žiemą planuojama paleisti dar du SGD terminalus Brunsbiutelyje ir Liubmine. Šiemet rugsėjo 20 d. pradėtas statyti vienas iš Lubmino SGD terminalų. Pertvarkant Lubmino seną uostą, 4,5 mlrd. kubinių metrų per metus terminalą planuojama atidaryti gruodį. Vėliau SGD terminalo pajėgumas Lubmino vietovėje būtų išplėtotas iki 15 mlrd. kubinių metrų per metus.

Planuojama, kad 2024 m. Vokietijoje jau bus įrengti 6 SGD terminalai: Vilhelmshafene, Brunsbiutelyje ir Lubmine, taip pat dar vienas stacionarus terminalas Brunsbiutelyje, Štate vietovėje ir dar vienas Lubmine.