- Vidmantas Matutis
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Jokia kita sritis Lietuvoje nesulaukia tiek bandymų ir eksperimentų, kiek mažytė žuvininkystė, nes joje sukasi nemaži ES pinigai.
Kas veis žuvis?
Lietuvoje žuvininkystę valdo dvi skirtingos ministerijos – Žemės ūkio ir Aplinkos. Nuo seno žinoma, kad, kai yra daug auklių, vaikas tarsi be galvos.
Šiuo metu Seimui yra pateiktas svarstyti Žuvininkystės įstatymo projektas, kuriame bandoma iš žuvininkystės pašalinti dvigubą atsakomybę, nes už tas pačias funkcijas atsakė ir viena, ir kita ministerija.
Pavyzdžiui, žuvivaisos vykdymo tvarką vidaus vandenyse nustatydavo Žemės ūkio ministerija, bet tvirtindavo su Aplinkos ministerija. Taip pat Žemės ūkio ministerija įgyvendindavo žuvivaisos programą.
Nuo seno žinoma, kad, kai yra daug auklių, vaikas tarsi be galvos.
Dabar siūloma visą žuvivaisą, pradedant jos programomis ir baigiant įgyvendinimu, perduoti Aplinkos ministerijai.
Tokio siūlymo iniciatoriai mano, kad tai iš esmės pagerintų žuvų veisimą Lietuvoje. Per pastarąjį dešimtmetį žuvivaisos srityje buvo atlikta tyrimų ir konstatuota, kad žuvų išteklių atkūrimas vidaus vandenyse nėra racionalus. Žuvų veisimo planai buvo kuriami neatsižvelgus į mokslininkų rekomendacijas, nesant duomenų apie žuvų išteklių būklę.
Taip buvo todėl, kad dauguma mokslininkų susiję su aplinkosauga, bet ne su žemės ūkiu, todėl Žemės ūkio ministerijos sistemoje jie buvo mažai matomi.
Funkcija: Žuvininkystės tarnyba turi specializuotų laivų, todėl geriausiai vykdo žvejybos kontrolę Baltijos jūroje. ŽŪM nuotr.
Žemės ūkiui – jūra
Siūloma nauja žuvininkystės valdymo tvarka būtų skirta ir tam, kad būtų panaikintas veiklos dubliavimas.
Pagal naują žuvininkystės valdymo modelį būtų aiškiai numatyta, kad visa žuvininkystė, kuri susijusi su jūra, yra pavaldi Žemės ūkio ministerijai. Ji formuotų ES bendrąją žuvininkystės politiką, jos įgyvendinimą. Taip pat Žemės ūkio ministerijos valdymo struktūros kontroliuotų žuvų išteklių naudojimą ir atliktų žuvininkystės tyrimus jūrų vandenyse.
O Aplinkos ministerija formuotų vidaus vandenų žuvų išteklių sistemą, vykdytų jos kontrolę, išteklių atkūrimą, žuvininkystės tyrimus vidaus vandenyse.
Taip viskas būtų aiškiai suskirstyta.
Manoma, kad tokia sistema lengviau leistų, tarkime, Nemuno žemupyje ar Kuršių mariose, įvykdyti reformą dėl verslinės žvejybos naikinimo. Dabar šis sumanymas iš dalies užstrigęs. Manoma, kad, vykdant tokią reformą, kai vidaus vandenys išimtinai būtų valdomi Aplinkos ministerijos, labiau būtų atsižvelgiama į išteklių atkūrimo, o ne vien į socialinius gyventojų reikalus.
Skirtingi interesai
Planuojama, kad nauja žuvininkystės valdymo sistema galėtų įsigalioti nuo 2023 m. pradžios.
Jei būtų pritarta tokiai tvarkai, iš esmės prasidėtų dar viena Žuvininkystės sistemos pertvarka. Manoma, kad nors ne kartą ir pertvarkyta Žuvininkystės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos liko išpūsta. Šiuo metu joje dirba 123 darbuotojai. Apie 30 proc. jų vykdo administravimo funkcijas.
Didelė dalis šios tarnybos darbuotojų yra susiję su žuvivaisa, jų programų rengimu, vykdymu.
Perdavus vidaus vandenų žuvivaisos funkcijas Aplinkos ministerijai vyktų ir Žuvininkystės tarnybos veiklos išgryninimas. Dalis su žuvivaisa susijusių darbuotojų pereitų į Aplinkos ministerijos tarnybas.
Tai atitiktų ir vieną iš pagrindinių Aplinkos ministerijos funkcijų – formuoti laukinės gyvūnijos išsaugojimo politiką. Vidaus vandenys taip pat tos politikos dalis.
Perduoti žuvivaisą Aplinkos ministerijai siūloma ir todėl, kad kai kuriose vietose planuojama uždaryti žuvų veisyklas, nes Žemės ūkio ministerijos struktūroms esą nesvarbu, kaip įžuvinami Lietuvos vidaus vandenys.
Įvardijama, kad iki šiol svarbiausias Žemės ūkio ministerijos dėmesys žuvininkystės srityje būdavo skiriamas ne žuvivaisai, o verslinei žvejybai.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Baigti Klaipėdos paplūdimio pildymo smėliu darbai
Baltijos jūroje ties pirmąja Melnrage Klaipėdoje baigtas formuoti povandeninis pylimas – jo smėliu artimiausiu metu turėtų pasipildyti paplūdimys, pranešė Klaipėdos uostas. ...
-
Klaipėdos verslams, klientus vaišinantiems vandeniu, bus kompensuojama ir už rugsėjį
Plastiko naudojimo statistika kelia susirūpinimą – pasaulyje kas minutę parduodama 1 mln. 200 tūkst. plastikinių butelių vandens, o Lietuvoje per metus išmetama tiek plastiko atliekų, kiek sveria net keturi televizijos bokštai. Siekd...
-
Palangos meras kovos su kurorto triukšmadariais: žada „nulinę toleranciją“1
Palangos meras Šarūnas Vaikus sureagavo į kurorto gyventojų ir svečių nusiskundimus dėl viešosios rimties trikdymo naktimis. Jo teigimu, triukšmadariams bus taikoma „nulinė tolerancija“. ...
-
Klaipėdoje – pokyčių metas: prasidės nemažai miesto tvarkymo darbų5
Rugpjūtį ir rugsėjį uostamiestyje prasidės nemažai miesto tvarkymo darbų. Bus tvarkomos gatvės, pėsčiųjų takai, įrengiamos naujos vietos automobiliams, daugelyje daugiabučių namų kiemų atsiras naujas apšvietimas. ...
-
Lietuvių kalbos pamokose – 700 ukrainiečių
Ukrainiečiai noriai mokosi lietuvių kalbos. Net 700 moksleivių vienoje uostamiesčio mokykloje moko dešimtys lietuvių kalbos mokytojų. Į pamokas plūsta įvairaus amžiaus vaikai, o kai kuriuos palydi ir jų tėveliai. ...
-
Pradeda kursuoti keltas tarp Ventės rago ir Nidos
Penktadienį Kuršių mariomis pradeda kursuoti keltas, kuris keleivius plukdins nauju maršrutu Ventės ragas–Nida, pranešė Šilutės rajono savivaldybė. ...
-
Neringa minės tarptautinę Jaunimo dieną
Prisidėdama prie pasaulyje vyksiančių iniciatyvų Neringa penktadienį minės tarptautinę Jaunimo dieną, pranešė savivaldybė. ...
-
Įvardijo ligas, kuriomis šią vasarą užsikrečia klaipėdiečiai
Sveikatos specialistai įvardijo ligas, kuriomis šią vasarą užsikrečia klaipėdiečiai. Tai jau kurį laiką plintantis COVID-19, vėjaraupiai ir žarnyno infekcijos. Susirgimų atvejai užfiksuojami ne tik uostamiestyje, bet visoje Lietuvoje. ...
-
Melnragėje – sporto aikštelė senjorams?1
Viena didžiausių žaidimų aikštelių įrangos gamintojų suomių įmonė Melnragės gyventojams pateikė pasiūlymą – įrengti sporto aikštelę, kuri būtų skirta senjorams. ...
-
Į KRATC – žaliosios atliekos, iš KRATC – nemokamas kompostas
Kokių atliekų į šiukšliadėžę išmetame daugiausiai? Popieriaus, stiklo, plastiko? Anaiptol. Kone pusę gyventojų išmetamų atliekų sudaro žaliosios atliekos: maistui nebetinkamos sodų ir miškų gėrybės, nupjauta ...