Į Smiltynę ir iš jos besikeliantiems klaipėdiečiams iškilo pavojus susižaloti. Išspręsti šią problemą pakaktų tik vieno valdininko parašo, tačiau jo nesulaukiama jau pusantro mėnesio.

Keleivius į Smiltynę keliantys keltai nuo balandžio švartuojasi Kruizinių laivų terminale. Anot Smiltynės perkėlos bendrovės generalinio direktoriaus Dariaus Butvydo, vasarą dėl pasikeitusios keltų švartavimosi vietos nekilo jokių problemų, tačiau pastaruoju metu kelti žmones yra nesaugu.

Rudenį ir žiemą kone kasdien pučiant stiprokam vėjui kyla bangos, kurios kaip reikiant sūpuoja ir keltą – laivas tiesiog šokinėja ant vandens.

"Vieta atvira, bangos nemažos, kelto grimzlė nedidelė. Visos šios aplinkybės ir lemia tai, kad pučiant stipresniam vėjui ir atsiradus bangoms, keltas sūpuojasi po 40–50 centimetrų aukštyn ir žemyn. Automatiškai tiek šokčioja ir aparelė, todėl žmonėms nesaugu įlipti į keltą ir iš jo išlipti", – neslėpė D.Butvydas.

Kol kas nė vienas žmogus nesusižalojo, nors besiskundžiančių keleivių yra nemažai. Smiltynės perkėlos vadovas baiminosi, jog nelaimė gali įvykti bet kurią akimirką.

Problema būtų išspręsta, jei keltai galėtų grįžti į senąją vietą Danės upėje. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai priklausančios krantinės tarp Pilies tilto ir įplaukos į Pilies uostelį statybos jau senokai baigtos, tačiau komisija iki šiol nepripažino krantinės tinkama eksploatuoti. Priežastis – esą Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinis padalinys gavo prie šios krantinės esančio pastato savininkų pretenziją, jog statybininkai, tvirtindami krantines, pakenkė statiniui.

Uosto direkcija kreipėsi į Kultūros paveldo departamentą, kad šio vadovai išsiaiškintų, ar Klaipėdos teritorinio padalinio specialistai, nepripažindami krantinės tinkama eksploatuoti, elgiasi tinkamai ir argumentuotai.

"Kol vyksta toks aiškinimasis, mes esame situacijos įkaitai. Manau, kad paveldosaugininkai gina to pastato savininkų poziciją. O kas apgins keleivius, kad jie saugiau persikeltų į Smiltynę ir atgal?" – retoriškai klausė D.Butvydas.

Jis tvirtino, jog krantinę pripažinus tinkama eksploatuoti, keltai į senąją vietą grįžtų per kelias dienas ir keleiviams nebekiltų pavojus.

Dar šiais metais turi būti baigta ir pirso Šiaurės rage statyba. Jį už 1,46 mln. litų stato "Hidrostatyba".

Tačiau keltai prie šio pirso švartuotis pradės tik kitų metų pavasarį, nes dar reikia įrengti infrastruktūrą.