Bankomate iš savo sąskaitos pasiėmusi šimtą litų klaipėdietė parduotuvėje sužinojo, kad ji netikra. Pareigūnai tikina, kad pasielgti nenusižengiant įstatymui ir neapturėti nuostolių beveik neįmanoma.

Nepriėmė šimtinės

Trečiadienį miesto centre Herkaus Manto gatvėje prie kosmetikos parduotuvės esančiame bankomate klaipėdietė Dalia pasiėmė 100 litų kupiūrą.

Vakare eidama iš darbo ji užėjo į prekybos centrą maisto produktų. Padavė pinigą ir nustėro išgirdusi, kad pinigai netikri.

Pardavėja padavė šimtinę kolegei, bet ir ta patikino, kad pinigas padirbtas. Paskui pardavėja nusinešė banknotą kažkur kitur ir grįžusi dar kartą patvirtino – pinigas netikras.
Tądien namo Dalia grįžo be pirkinių. Kitą dieną moteris turėjo reikalų kitame banke nei padirbinį išdavusio bankomato padalinys.

Be visų kitų reikalų, ji dar paklausė, ką reikėtų daryti gavus bankomate netikrą pinigą. Lankytojus pasitinkanti banko darbuotoja truktelėjo pečiais. Atsakymas buvo trumpas: "Nežinau, pas mus tokių atvejų nebuvo".

"O kas tada turi žinoti, jeigu banke dirbantis žmogus nežino? Neturėjau kitos išeities, kaip pasinaudoti bendradarbių patarimu", – kalbėjo klaipėdietė.

Išeitį pasufleravo draugai

Moters kolegos patikino, kad ji – ne vienintelė, kuriai atsitiko tokia situacija. Bendradarbiai pradėjo gąsdinti, kad ji gali turėti nemažai nemalonumų, jei kreipsis į policiją. Dalia išgirdo paprastą, aiškų, bet nelabai garbingą patarimą, kuriuo ir pasinaudojo.

"Nuėjau į kitą parduotuvę ir apsipirkau. Ten pinigo kokybė niekam nesukėlė abejonių, – prisipažino moteris. – O kaip aš turėjau banke įrodyti, kad tą pinigą, kuriuo mokėti ketinau vakare, buvau gavusi dieną bankomate? Ar manimi kas patikėtų, kad tai yra tas pats banknotas? Pati patyrusi nuostolių aš dar būčiau priversta įrodinėti, kad nesu nusikaltėlė. Jau galiu numanyti, kad tos sumos man niekas nebūtų kompensavęs, o padovanoti nežinia kam šimtą litų man būtų pernelyg didelė prabanga."

Moteris svarstė, jog jos gautas pinigas inkasacijos metu veikiausiai su visais kitais banknotais nukeliaus į banko skyrių, iš kurio vėl gali pakliūti į bet kurį šalies bankomatą. Tada kitas žmogus turės tokią pat bėdą, kaip Dalia.

Atsikratyti teisėtai neįmanoma

Ar į bankomatus patenka patikrintos kupiūros? Kaip banko klientai turėtų būti apsaugoti nuo panašių situacijų?
Klaipėdos ekonominių nusikaltimų tyrimų biuro viršininkas Tomas Balčius tikino neprisimenąs tyrimo, kurio metu aiškintasi apie bankomate gautus netikrus pinigus.

"Bet koks bandymas iškeisti ar realizuoti padirbtą pinigą bus nusikalstamas, nes tai numato įstatymas. Tokiu atveju žmogus turi eiti į policiją. Įrodyti, kad klastotė gauta iš bankomato, yra sudėtinga. Jeigu žmogus, vos pasiėmęs pinigą iš bankomato, po akimirkos gretimoje parduotuvėje sužinotų, kad rankoje laiko klastotę, tada galbūt pavyktų sudėlioti įvykių seką iš bankomato vaizdo kameros įrašo. Jis parodytų, kada ir kokios kupiūros buvo paimtos. Jeigu parduotuvėje taip pat būtų užfiksuota, kad paduotos kupiūros sutampa su ką tik paimtomis, galbūt pavyktų įrodyti klastotės gavimo šaltinį", – bandė svarstyti T.Balčius.

Tačiau jeigu bankomate gautą pinigą žmogus nešiotųsi kelias valandas ar net dienas ir tik tada parduotuvėje sužinotų, kad jis yra padirbtas, pasak pareigūno, patikėti tokiu pasakymu ir padėti atgauti savuosius pinigus būtų labai sudėtinga.

Bankomatus pildo bendrovė

SEB banko ryšių su žiniasklaida vadovas Arvydas Žilinskas paaiškino, kad pretenzijų turintis žmogus dėl padirbtų pinigų ar dėl bet kokios kitos banko paslaugos turėtų pirmiausia kreiptis į banką ir informuoti apie problemą.

Žmogus turėtų nurodyti laiką ir vietą, kur tai atsitiko, tada būtų įmanoma pasiaiškinti, kokia tikimybė, kad atsitiko taip, kaip klientas sako.

"Kiekvienas atvejis yra nagrinėjamas atskirai, tačiau bendra tvarka yra tokia: jeigu klientas mano, kad bankomatas jam išdavė netikrą kupiūrą, jis turėtų apie tai kuo greičiau parašyti pretenziją bankui. Gavęs pretenziją, bankas atlieka tyrimą ir informuoja klientą apie tyrimo rezultatus. Jeigu paaiškėtų klaida, bankas priimtų sprendimą dėl kompensacijos", – patikino A.Žilinskas.

A.Žilinskas paaiškino, kad bankomatus pildo inkasavimo paslaugas atliekanti saugos tarnyba "G4S", tad ji ir atsako už tai, kad bankomatuose atsirastų tik patikrinti pinigai.

"Žinau, jog ši bendrovė turi savo procedūras, kaip apsidrausti, kad nebūtų panašių klaidų", – teigė banko atstovas.

Tyrė tik vieną skundą

Banko atstovo žiniomis, buvo tik du atvejai, kai aiškintasi, ar bankomate buvo netikri pinigai. Abiem atvejais tyrime dalyvavo policijos pareigūnai.

Žmonės, parduotuvėje pateikę suklastotus banknotus, tikino gavę juos bankomate. Tada aiškintasi, ar galėjo netikrų pinigų nepastebėti tikrinimo mašinos.

Bendrovės "G4S Lietuva" Klaipėdos filialo vadovas Arvydas Gaidukevičius tikino, kad kaskart prieš įdedant pinigus į bankomatus banknotai yra patikrinami.

"Už pinigų tikrumą atsakingi mūsų kontrolieriai. Jeigu į bankomatą pateko suklastotas pinigas, galima spėti, kad tai buvo labai gera klastotė, kurios neatpažino mašinos. Reikalas tas, kad pinigai praeina kelis filtrus, kelių procedūrų taką, todėl faktiškai neįmanoma, kad mašinos nepažintų klastotės", – teigė A.Gaidukevičius.

Saugos tarnybos padalinio vadovas patikino, kad per visą darbo istoriją yra buvęs tik vienas atvejis, kai vyko tyrimas dėl bankomate atidūrusio netikro pinigo. Tačiau šis atvejis buvo ne Klaipėdos regione.

Parveža grįžtantys emigrantai

Policijos duomenimis, pastaruoju metu suklastotų pinigų kiekis apyvartoje yra pastebimai sumažėjęs. Litų padirbinėtojas Klaipėdoje buvo nutvertas prieš trejus metus. Vėliau buvo sulaikyti keli veikėjai, kurie platino pinigų klastotes. Tiesa, šie banknotai buvo prastos kokybės, juos buvo labai nesunku atpažinti.

Klaipėdos apskrityje per šiuos metus iš apyvartos buvo išimti 28 suklastoti banknotai. Maždaug pusė jų – litai, kitos kupiūros – JAV doleriai, Didžiosios Britanijos svarai sterlingai bei netrukus mums tapsiantys savi eurai.

Paprastai, kai atsiranda daugiau netikrų pinigų, iš vienodų klastojimo požymių tampa aišku, kad veikia tas pats klastotojas. Pastaruoju metu tarp išimtų klastočių nėra net vienodo nominalo kupiūrų, klastotės lengvai atpažįstamos. Užsienio valiutos klastotės kur kas aukštesnės kokybės. Dažniausiai jos mūsų šalį pasiekia, kai emigrantai čia bando išsikeisti užsienio šalių pinigus.

Laukdami eurų, ateisiančių į mūsų gyvenimą su pirmąja naujųjų metų diena, Lietuvos gyventojai baiminasi, kad jų gerai nepažinos, todėl gali nepažinti klastočių. Jau dabar kai kurie vyresnio amžiaus žmonės nerimauja, kad klastočių negautų ne tik parduotuvėse, bet ir bankomatuose.

Lietuvos kriminalinės policijos biuro Sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 2-ojo skyriaus komisaras Vytautas Mickevičius tikino, kad Latvijoje pirmąjį metų ketvirtį po eurų įvedimo pranešimų apie suklastotus eurus šioje šalyje beveik nebūta. Jų padaugėjo vėliau.

"Manau, kad nereikia baimintis – pinigai į bankomatus patenka labai kruopščiai patikrinti. Reikia tiesiog vengti atsiskaitymų grynaisiais, ypač tiems, kas ką nors parduoda", – tikino komisaras.