Baterijos naftos ir dujų greit neišstums

– Su kokiomis vizijomis ir naujovėmis atėjote, kokias permainas išvysime, o gal jos jau ir vyksta „Klaipėdos naftoje“?

– „Klaipėdos naftoje“ nesu naujokas, joje dirbau 6 metus. Prieš tai 3 metus pas konkurentą „Krovinių terminale“ ir dar 5 metus pas klientą „Orlen Lietuva“. „Klaipėdos naftą“ mačiau iš įvairių pusių, įvairiais laikotarpiais prie kelių vadovų, kurie keitėsi. Įvairiapusis matymas davė galimybę atsinešti gal ir daugiau idėjų ar krypčių. Trijų krypčių vizija aiškiai įtvirtinta bendrovės strategijoje ir susieta naftos dalimi, Suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo veikla Klaipėdoje ir tarptautiniais projektais.

– Ko galima tikėtis Klaipėdoje?

– Vyks tolesnis naftos terminalų Klaipėdoje ir Subačiuje vystymas, platesnė paslaugų orientacija į klientus. Jau dabar krauname daugelį įmanomų naftos produktų, kurie perdirbami artimiausiose gamyklose. Dar negalime pasiūlyti viso naftos chemijos produktų krovos spektro. Naftos sektorius keičiasi, todėl privalome keisti ir mūsų paslaugų spektrą, visiškai orientuoti į klientus.

– O suskystintųjų gamtinių dujų sektoriuje?

– Turime SGD terminalą su išdujinimo laivu „Independence“ ir mažos apimties dujų skirstymo terminalą „Klaipėdos naftoje“. SGD, kaip kuro, vartojimas sunkiajame ir jūrų transporte augs, mes sieksime išnaudoti mūsų infrastruktūrą. Iki 2022 metų pabaigos turime apsispręsti, ar liksime su dabartiniu išdujinimo laivu „Independence“, ar rinksimės kitą. Bet kuriuo atveju aišku, kad pagal mūsų strategiją SGD terminalas Klaipėdoje bus mažiausiai iki 2044 metų.

Plėtra: senosios „Klaipėdos naftos“ krantinės bus naujai perstatytos. (Vidmanto Matučio nuotr.)

– Jau pernai SGD terminalas parodė gerus rezultatus. Ar kas nors keičiasi regiono dujų paklausoje?

– SGD terminalas nuo praėjusių metų balandžio veikia beveik 100 proc. pajėgumu. Užtikrinama paklausa ne tik Lietuvoje, bet ir apie 30 proc. skiriama Latvijos, Estijos, Suomijos rinkoms. Regione yra daug projektų, kurie susiję su dujų vartojimo skatinimu. Pavyzdžiui, Suomija iki 2025 metų planuoja įdiegti dujomis varomą žymią dalį krovininio transporto –
sunkvežimių. Naftos produktų srityje užtikriname galimybę importuoti naftos produktus, kurie iš Klaipėdos važiuoja iki pat Kauno. Lygiai tas pats ir su dujomis, kur sukurta ir toliau stiprinama pasirinkimo laisvė.

– „Klaipėdos naftoje“ išryškėjo tendencija, kad naftos ir jos produktų krova mažėja, o dujų – didėja. Koks yra santykis tarp dujų ir naftos produktų?

– Pernai krovėme apie milijoną tonų suskystintųjų gamtinių dujų ir 6 mln. tonų naftos produktų. Pagal naftos produktų krovą esame antrasis terminalas tarp rytinės Baltijos šalių. Daugiau už mus krauna tik „Ventspils nafta“, kuri turi per milijoną kubinių metrų naftos talpyklų, neribotos grimzlės krantines, produktotiekį iš Baltarusijos gamyklų. Mūsų talpyklų parkas apie 600 tūkst. kubinių metrų, turime problemų su gyliu prie krantinių.

– Kokio pobūdžio problemos prie krantinių?

– Dėl gylio prie krantinių apie 20 proc. laivų talpos negalime pakrauti arba iškrauti, kai jie atplaukia pilni. Mes krauname daugiausia iki 85 tūkst. tonų „Panamax“ laivus, kai jų talpa apie 120 tūkst. tonų ir iki 108–109 tūkst. tonų „Suecmax“ klasės laivus, kai jų talpa iki 140–150 tūkst. tonų. Problemos spręsis su uosto vartų pertvarkymu ir gilinimu. Kada tai bus – po 4–5 metų? Didesnio gylio mums reikia jau dabar. Viliamės, kad rekonstravus krantines papildomą metro, o gal ir pusantro gylį prie krantinių gautume greičiau. Tada į laivus krautume per 10 tūkst. tonų daugiau.

– Ar yra koks nors „Klaipėdos naftos“ įsipareigojimas Uosto direkcijai dėl krovos didinimo statant naujas krantines?

– Ir dėl SGD terminalo krantinės, ir dėl „Klaipėdos naftos“ sutartyse yra apibrėžti aiškūs skaičiai. Mūsų investicijos į naują parką pradėtos vykdyti jau prieš dvejus metus. Bus ir naujų talpyklų. Taip pat statysime naują dvipusę geležinkelio estakadą. Mūsų investicijos bus du kartus didesnės nei Uosto direkcijos investicijos į krantines. Vien į aplinkosaugos priemones investuosime per 8 mln. eurų. Dar norėčiau akcentuoti, kad „Klaipėdos naftos“ krantinės buvo statytos atrodo, 1958 metais ir nuo to laiko papildomai beveik neinvestuota. „Klaipėdos nafta“ visą laiką buvo viena iš intensyviausiai uoste dirbusių, daugiausia krovinių generavusių krovos bendrovių.

– Ką jums duos iš esmės prie „Klaipėdos naftos“ perstatytos 1 ir 2 krantinės ir naujai įrengta dar viena krantinė?

– Papildoma krantinė reikalinga tam, kad taptume naftos produktų distribucijos centru. Dideli tanklaiviai ateitų į Klaipėdą, išsikrautų, mes terminale atliktume operaciją maišant su kažkokiu produktu, kuris atvyko geležinkeliu, ir vėl pakrautume kitokio parametro produktą į kitą laivą. Baltijos šalių naftos terminalai keičiasi iš srautinių į įvairios krypties. Jau dabar „Klaipėdos nafta“ turi priešingos krypties procesų – žaliavinės naftos, dalies naftos produktų importo, šiluminių naftos produktų, kaip mazutai, įvairių kitų naftos produktų eksporto. Jau yra ir dalis distribucijos. Anksčiau „Klaipėdos naftoje“ buvo 3–5 rūšių produktai, o dabar vienu metu turime 15 ir daugiau. Ir laivų su naftos produktais gabenimo geografija gerokai prasiplėtė. Įvairių rūšių benzinas keliauja į Šiaurės Ameriką ar Centrinę Afriką, mazutai arba šildomi naftos produktai – į Kiniją, Singapūrą, gazoliai – į Šiaurės Europos Antverpeno, Amsterdamo, Roterdamo regionus, dyzelinai – nuo Lenkijos iki Šiaurės Ispanijos. Prisitaikome prie rinkos ir norime plėsti savo paslaugų spektrą.

– Kai kurių alternatyvios energetikos specialistų pasisakymuose pasirodo vertinimų, kad naftos produktų era eina į pabaigą, o jūs dedate investicijas į projektus, kurie susiję su nafta?

– Jei nebūtume atlikę analitinių tyrimų, neturėtume aiškios vizijos, kad investicijos atsipirks, neinvestuotume. Yra keli scenarijai, kaip artimiausius 20 metų pasaulyje keisis energetinių išteklių naudojimas. Pagal visus scenarijus naftos produktų naudojimas bus stabilus su 1–2 procentų kasmetiniu prieaugiu. Pagrindinis pokytis bus tai, kad dabar antrojo pasaulio mastu kuro – anglių – dalis mažės. Jas keis naftos produktai, dujos, šiek tiek alternatyvi energija. Kad ir kaip norėtume, inovatyvūs energetikos šaltiniai, kaip saulės baterijos, dar negreitai įsitvirtins. Tam, kad keleivinis „Boeingas“ vien tik pakiltų nuo žemės, jo saulės baterijos turi būti 8 kartus sunkesnės už patį lėktuvą. Įsitvirtins hibridiniai ar baterijomis varomi lengvieji automobiliai, dujomis varomi sunkvežimiai. Bet naftos ir dujų vartojimo bent artimiausius 20 metų tai nepakeis.

– Ar tai reiškia, kad ir trečioji „Klaipėdos naftos“ strategijos šaka, orientuota į tarptautinius dujų projektus, padiktuota tų pačių scenarijų?

– Investuojame į SGD terminalą Brazilijos Asu uoste, kuris pradės veikti šiais metais. Valdysime panašaus tipo kaip mūsų plaukiojantį dujų terminalą su dvigubai didesniu išdujinimo pajėgumu. Jo paskirtis bus  tiekti dujas į elektrines, kurių bendra galia 3 gigavatai. Prilygtų buvusiai Ignalinos atominei elektrinei. Tai didžiausias energetikos projektas Pietų Amerikos kontinente. Mūsų partneriai „British Petroleum“ ir „Siemens“ – pasaulinio lygio didžiausi energetikos tiekėjai.

– Kaip „Klaipėdos naftai“ pavyko rasti tokius partnerius ir tokį projektą?

– Norime teikti kuo daugiau paslaugų, investuoti į inovacijas. Tai daryti įkvėpė ir Klaipėdoje sėkmingai veikiantis SGD terminalas. „Klaipėdos nafta“ yra pirma valstybės valdoma įmonė Lietuvoje, kuri pasikvietė į valdybą užsieniečius, turinčius didžiulės patirties energetikos srityje. Įdiegta daug naujovių, jau nekalbant apie paslaugas, kur mes pirmieji pasaulyje iš SGD terminalo atlikome krovą į mažesnį laivą, pirmieji pasaulyje sukūrėme modelį, kur vienu metu išdujinimo įrenginyje saugomomis dujomis gali naudotis keli klientai. Inovacijų daug ir kitose srityse. Paieškojus jų būtų rasta ir naftos produktų sektoriuje. Noriu akcentuoti, kad ta „Klaipėdos nafta“, apie kurią dauguma klaipėdiečių tebeturi senąjį supratimą, yra gerokai pasikeitusi ir korporatyvinio valdymo, ir apsaugos, ir inovatyvumo, ir vystymosi prasmėmis. Jei 2000 metais „Klaipėdos nafta“ turėjo 400 tūkst. kubinių metrų talpyklų parką, o dabar jis siekia per 600 tūkst. kubinių metrų, o kartu su Subačiuje, Panevėžio rajone, esančia valstybės naftos rezervo saugykla – beveik milijoną kubinių metrų. Dar labiau „Klaipėdos nafta“ pasikeis iki 2022 metų, kai investavę per 8 mln. eurų pastatysime įrangą, kuri iš bendrovės neutralizuos naftos produktų kvapus, nors ir dabar į aplinką neišleidžiame nieko, kas viršytų nustatytas normas.