Net skrupulingai tvarkingai sumokėjęs baudą žmogus gali be kaltės tapti kaltu ir būti verčiamas mokėti dar ir antstoliams. Tuo įsitikino klaipėdiečių šeima.

Sumokėjo už vyrą

Vasarą gimusią dukrelę ant rankų sūpuojanti Jūratė P. pasakojo apie streso kupinas paskutiniąsias nėštumo dienas ir ne vieną mėnesį besitęsiančią nesklandumų virtinę.

Vis dėlto ir slegiama nemalonumų, kuriuos lėmė svetimos klaidos, moteris džiaugėsi, kad turi įprotį saugoti visus kvitus.

Viskas prasidėjo šių metų kovą, kai nėštumo atostogų išėjusi Jūratė P. sumanė padėti savo sutuoktiniui. Moteris apsiėmė sumokėti dvi vyrui skirtas baudas už pernelyg greitą vairavimą.

Banke ji pateikė nutarimus apie sprendimą bausti jos sutuoktinį 400 ir 75 litų baudomis ir sumokėjo grynaisiais.

„Pabrėžiau, kad moku už vyro pažeidimus. Nutarimai, kuriuos pateikiau banko darbuotojai, taip pat buvo surašyti vyro vardu, – kalbėjo trijų vaikų mama. – Skambinau į Kelių policiją norėdama pasitikslinti, ar reikia banko kvitą pateikti šiai institucijai. Pareigūnas, su kuriuo mane sujungė budėtojas, patikino, kad dokumento, įrodančio, jog baudos sumokėtos, policijai pateikti nereikia. Vis dėlto pašnekovas man patarė kvitą dėl visa ko išsaugoti.“

Policija pinigų nesikratė

Jūratė P. banke lankėsi ir baudas sumokėjo balandžio 12 dieną. Jau gegužės pradžioje šeima gavo pranešimą apie tai, kad neapmokėtų baudų išieškojimo ėmėsi antstolis Giedrius Jonauskas.

Moteris suskubo skambinti antstoliui. Šis paaiškino gavęs nutarimą iš Kelių policijos ir patarė kreiptis į pareigūnus, kad šie atšauktų išieškojimą.

„Susukau Kelių policijos telefoną. Pareigūnas patikino nematantis mano pervestų pinigų. Galiausiai, kai padiktavau ne tik vyro, bet ir savo pačios asmens kodą, pareigūnas rado Valstybinės mokesčių inspekcijos pavedimą, tačiau ne greičio mėgėjo mano sutuoktinio, o mano vardu pervestus pinigus. Įdomiausia, kad aš pati nesu pažeidusi taisyklių ir nebuvau bausta, tačiau pinigai mano vardu Kelių policijos kišenės nedraskė“, – stebėjosi klaipėdietė.

Taip tapo aišku, kad mokestį už baudas priėmusi banko darbuotoja padarė klaidą. Tai ji įrašė neteisingus duomenis.

Suklydo ir antrą kartą

Tai tebuvo Jūratės P. vargų pradžia. Paskambinusi į banką moteris paaiškino reikalo esmę ir pareikalavo ištaisyti klaidą.

Netrukus klaipėdietė sulaukė suklydusios banko tarnautojos skambučio. Mergina pripažino savo klaidą, atsiprašinėjo, maldavo Jūratę P. nuvažiuoti į Kelių policiją ir parašyti prašymą, kad jos vardu pervesti pinigai būtų užskaityti vyro baudai apmokėti.

„Buvo paskutinės nėštumo dienos, todėl reikalus toliau bandžiau tvarkyti telefonu, važinėti ir sėdėti prie kabinetų durų neturėjau fizinių jėgų. Skambinau į Kelių policiją, Mokesčių inspekciją ir galiausiai sulaukiau pažado, kad pinigai nukeliaus ten, kur ir turėjo nukeliauti, kai aš juos sumokėjau balandį. Painiava lyg ir turėjo baigtis. Bet būtų gerai, jei taip išties būtų“, – apmaudavo moteris.

Nors piniginiai reikalai buvo išpainioti, bet antstoliui buvo nusiųstas raštas, liudijantis, kad Jūratė P. baudas sumokėjo gegužės viduryje, tai yra gerokai pavėlavusi. Todėl antstolis ir toliau reikalauja apmokėti išieškojimo išlaidas – 180 litų.

Patarė nesibylinėti

Antstolis G.Jonauskas atsisakė bendrauti su Jūrate P., motyvuodamas, kad ji nėra atsakovė, o informacija, išdėstyta rašte apie jos sumokėtą baudą, esanti konfidenciali.

Galiausiai neseniai kūdikį pagimdžiusi moteris pas antstolį nuvyko kartu su sutuoktiniu. Tada teismo sprendimo vykdytojas parodė iš Kelių policijos gautą raštą, kuriuo pažymima, kad gegužės viduryje moters sumokėti pinigai užskaityti jos sutuoktinio baudoms apmokėti.

G.Jonauskas pareiškė turįs praktikos panašiose bylose, kai pažeidėjai bylinėjosi su antstoliais, bet nieko nepasiekė ir buvo priversti apmokėti antstoliui už išieškojimą.

„Jei tikrai būčiau sumokėjusi tik tada, kai buvau antstolio paraginta, tada jis būtų teisus. Bet juk šiuo atveju buvo ne taip – sumokėjau laiku. Klaidą padariau ne aš, o bankininkė. Galiausiai, jei Kelių policija būtų bent elektroniniu laišku ar kokiu kitu būdu įspėjusi apie neva nesumokėtą baudą, visos šios painiavos nebūtų. Būtume viską išsiaiškinę daug paprasčiau. Tačiau egzistuoja praktika – vos tik pasibaigus baudos mokėjimo terminui, jau kitą dieną jos išieškojimą pavesti antstoliui“, – piktinosi moteris.

Kadangi antstolio rašte buvo prierašas, jog vykdymo išlaidas galima užginčyti teisme, pora kreipėsi į teisininką. Supratęs, kad klientų kaltės nėra, advokatas Arūnas Skuolevičius patarė nesibylinėti. Jis patikino, jog ne sutuoktiniai turi įrodinėti, kad nėra kalti, o institucijos turi įrodyti jų kaltę.

Nesilaiko mokėjimo tvarkos

„Jeigu procedūros iš kliento pusės buvo atliktos teisingai ir jie turi tai patvirtinančius kvitus, teismas nepriteis vykdymo išlaidų“, – tikino A.Skuolevičius.

Kelių policijos viršininką pavaduojantis Ramūnas Šideikis tikino Jūratės P. istorijos negirdėjęs, tačiau sakė, kad dažniausiai suklystama apmokant baudas internetu.

„Dažną kartą tėvai moka už savo neseniai pradėjusius vairuoti vaikus ar sutuoktiniai. Prieš rašydamas protokolą, pareigūnas visada paaiškina, kad internetu galima mokėti tik iš pažeidėjo sąskaitos. Kitu atveju apmokėjimas nebus užskaitytas. Tokių suklydimų pasitaiko gana daug. Tada pažeidėjas prašo Kelių policiją atšaukti vykdymą, tačiau antstoliams už darbą vis dėlto tenka sumokėti. Ir tai normalu, nes pats pažeidėjas būna nesilaikęs baudos mokėjimo tvarkos“, – tikino R.Šideikis.

Vaiko kaip pastumdėlius

Nuo balandžio iki šiol nepabaigiantys reikalų su galingomis institucijomis sutuoktiniai ir šiomis dienomis mina jų slenksčius rinkdami pažymas apie teisingai atliktas operacijas.

„Bankas, Valstybinė mokesčių inspekcija, Kelių policija, antstolis – visa tai instancijos, apsiginklavusios teisininkais bei įstatymais. Kiekvienas verčia kaltę nuo savęs, o žmogų vaiko kaip kokį pastumdėlį. Man ši istorija suteikė nemažai neigiamų emocijų, atėmė laiko, energijos, o ir telefono skambučiai kainavo. Paprastai vadovaujuosi protu, o ne emocijomis, bet kai gavau pirmąjį antstolio raštą, išsigandau. Buvau paskutines dienas nėščia. Gavusi antrąjį pranešimą apie išieškojimą, susinervinau. Kodėl tenka taisyti svetimas klaidas? Jei turėčiau laiko ir pinigų, manau, sugebėčiau prisiteisti porą tūkstančių litų patirtai moralinei žalai atlyginti“, – įsitikinusi klaipėdietė.

Papildyta

Latviai rado išeitį

Pernai už eismo taisyklių pažeidimus policijos pareigūnai surašė vairuotojams beveik pusę milijono protokolų, o baudų skyrė už beveik 43 mln. litų. Tačiau į valstybės biudžetą nedrausmingi vairuotojai sumokėjo kone perpus mažiau - 25 mln. litų.

Baudų išieškojimo sistema mūsų šalyje netobula. Apie tai byloja daugybė bylų teismuose, kuriose nubaustieji siekia užginčyti Kelių policijos skirtas nuobaudas. Apie sistemos netobulumą iškalbingai kalba ir didžiulis skaičius nutarimų atšaukti baudų išieškojimo vykdymą.

Latvijoje baudų administravimas buvo patikėtas techninių apžiūrų centrams ir pinigų surinkimo problemos beveik neliko. Dabar šie centrai naudojasi tam tikra administracinių teisės pažeidimų registro dalimi ir mato, ar automobilio techninės apžiūros atlikti atvykęs žmogus nėra skolingas valstybei. Mašinos patikra nepradedama tol, kol vairuotojas nesumoka skolos.