Vienintelis nuncijus lietuvis

Nuncijus – nuolatinis Romos popiežiaus diplomatinis atstovas valstybėse, su kuriomis Vatikanas palaiko diplomatinius santykius.

Tai yra aukščiausias Šventojo Sosto diplomatinio atstovo rangas, atitinkantis ypatingojo ir įgaliotojo pasiuntinio statusą.

Šių metų birželio 15-ąją popiežius Pranciškus iš Klaipėdos kilusį 47-erių prelatą V. Kulboką išrinko tituliniu Martanos arkivyskupu ir paskyrė apaštaliniu nuncijumi Ukrainoje.

Tokios pareigos šiuo metu suteiktos vieninteliam lietuviui, kuris lig šiol buvo laikomas Telšių vyskupijos kunigu, išvykusiu dirbti į kitą šalį.

Lietuvos mastu tai yra išskirtinis dalykas ir bažnyčios – taip pat

Telšių vyskupijos generalvikaras Vilius Viktoravičius pabrėžė, kad tai labai didelis įvykis Lietuvos katalikų bažnyčiai.

„V. Kulbokas po šio įšventinimo bus jau ne Telšių vyskupijos dvasininkas, o visos Bažnyčios vyskupas. O kad jį įšventina pats valstybės sekretorius, tai yra antras žmogus po popiežiaus, – taip pat neeilinis įvykis. Ir jis iš karto skiriamas nuncijumi, o šiuo metu nėra nė vieno lietuvio, kuris dirbtų nuncijumi, tai irgi labai svarbu. Politiškai, Lietuvos mastu tai yra išskirtinis dalykas ir bažnyčiai – taip pat“, – teigė V. Viktoravičius.

Anksčiau šias diplomatines pareigas ėjo tik du lietuviai – kardinolas Audrys Juozas Bačkis (1937) ir vyskupas Jonas Bulaitis (1933–2010).

Šiandien vidurdienį prelatas V. Kulbokas priims vyskupo šventimus.

Iškilmėms, kurios vyks Vilniaus Šv. Stanislovo ir Vladislovo arkikatedroje bazilikoje, vadovaus specialiai tam į Lietuvą atvykęs Vatikano valstybės sekretorius kardinolas P. Parolinas.

O rytoj, sekmadienį, V. Kulbokas Šv. Juozapo Darbininko bažnyčioje, gimtojoje parapijoje, jau kaip vyskupas, laikys savo pirmąsias iškilmingas mišias.

Įspūdinga klaipėdiečio karjera

V. Kulbokas gimė 1974 m. gegužės 14 d. Klaipėdoje. Po vidurinės mokyklos baigimo įstojo į Telšių kunigų seminariją.

1998 m. liepą įšventintas kunigu.

1994–2004 metais tęsė studijas Romoje, Popiežiškajame Šventojo Kryžiaus universitete, kur įgijo bažnytinės teisės licenciato ir teologijos daktaro mokslinius laipsnius.

Tuo pat metu Popiežiškojoje bažnytinėje akademijoje jis rengėsi Šventojo Sosto diplomatinei tarnybai, į kurią buvo priimtas 2004 m. liepos 1 d.

Iki išrinkimo arkivyskupu ir paskyrimo apaštaliniu nuncijumi prelatas V.Kulbokas dirbo nunciatūrose Libane, Nyderlanduose, Rusijos Federacijoje, Vatikano valstybės sekretoriato Skyriuje ryšiams su valstybėmis bei nunciatūroje Kenijoje.

Klaipėdietis prelatas V. Kulbokas – vienas iš keturių lietuvių dvasininkų, per pastaruosius tris šimtus metų turėjęs galimybę mokytis Popiežiškojoje diplomatinėje akademijoje Romoje.

Šios akademijos absolventai paprastai dirba apaštalinėse nunciatūrose ir Vatikano valstybės sekretoriate kaip atašė.

Iš lietuvių į šią akademiją pirmasis pateko arkivyskupas nuncijus J. Bulaitis, vėliau – A.J. Bačkis, buvęs Vatikano valstybės pasekretoris, Vilniaus metropolitas, kardinolas.

Po to čia studijavo V. Kulbokas, prelatas, teologijos daktaras, kanonų teisės licenciatas, Šventojo Sosto valstybės sekretoriato darbuotojas, ir Rolandas Makrickas (g. 1972 m.), monsinjoras, Bažnyčios istorijos daktaras, Šventojo Sosto nunciatūros Šiaurės šalims (Švedija, Suomija, Danija, Islandija, Norvegija) pirmasis sekretorius.

Nuo Beiruto iki Maskvos

Nuo 2004-ųjų V. Kulbokas diplomatinį darbą dirbo Libane, Olandijoje ir Rusijoje.

Klaipėdietis neslėpė, kad aštri karinė ir politinė situacija Libane tvyrojo nuolatos ir dirbti ten nebuvo paprasta.

Anot diplomato, jam ten dirbant, 2006 m. kilo Hezbollah karas su Izraeliu, bet kovos laukas neapėmė viso Libano teritorijos.

Įvertinimas: šių metų birželio 15-ąją popiežius Pranciškus prelatą V. Kulboką išrinko tituliniu Martanos arkivyskupu ir paskyrė apaštaliniu nuncijumi Ukrainoje. (Vytauto Liaudanskio nuotr.)

Lietuvis stebėdavosi libaniečiais, kurie sugeba net švęsti tokiomis sąlygomis – už kelių kilometrų kariaujama, o jie krikštija vaikus ar tuokiasi.

Klaipėdiečiui teko dirbti ir Hagoje bei Maskvoje.

Prieš trejus metus dienraščiui duotame interviu V. Kulbokas teigė, kad buvo labai įdomu dirbti Rusijoje, pažinti regionus, žmones, pajusti, kaip ten keičiasi požiūris į Katalikų bažnyčią.

Dabar lietuviui teks dirbti Ukrainoje, kurios rytuose jau septynerius metus vyksta karas, tad ten laukia ne ką mažiau sudėtinga misija bei Libane.

Ryšys su trimis popiežiais

Į Romą studijuoti V. Kulbokas atvyko, kai dar buvo gyvas šviesios atminties popiežius Jonas Paulius II. Vėliau klaipėdiečiui teko dirbti su popiežiumi Benediktu XVI (dabar emeritu) ir dabartiniu Šventuoju Tėvu Pranciškumi.

Visi jie, anot V. Kulboko, labai skirtingi.

Su lenkų kilmės popiežiumi Jonu Pauliumi II klaipėdiečiui teko bendrauti, kai dar buvo studentas.

Lietuvius Jonas Paulius II labai mėgo, kviesdavosi į asmenines Mišias savo privačioje koplyčioje.

„Gal kokį 10 kartų turėjau progą su juo pasisveikinti ir jis kaskart klausdavo pajuokaudamas, ką valgiau, kad taip užaugau“, – prisiminė aukštaūgis kunigas V. Kulbokas.

Su popiežiumi Benediktu XVI klaipėdiečiui bendrauti teko nedaug, nes kaip tik tuo metu jis dirbo nunciatūrose užsienyje.

Porą kartų teko Benediktui XVI vertėjauti iš rusų į italų kalbą, kai buvo atvažiavęs metropolitas Ilarionas 2013 ir 2015 metais.

O su Pranciškumi tenka bendrauti nuolat. Dabartinis popiežius mėgsta lankyti darbuotojus biuruose, be to, jam ne kartą vertėjavo per susitikimus su mūsų šalies vadovais – prezidente Dalia Grybauskaite, buvusiais premjerais Algirdu Butkevičiumi, Sauliumi Skverneliu, taip pat su lietuvių vyskupais.

V. Kulbokas vertėjavo ir per istorinį 2016-ųjų Šventojo Tėvo susitikimą su Maskvos ir visos Rusijos patriarchu Kirilu Kuboje.

Taip pačiais metais V. Kulbokas viešėjo ir Ukrainoje, kai vizito metu lydėjo kardinolą P.Paroliną, valstybės sekretorių, kuris jį šiandien ir įšventins vyskupu.

Netrukus V. Kulbokas vėl išvyks į Ukrainą.

Diplomatas žurnalistams yra prasitaręs, kad puikiai žino, jog ten jo laukia sunkus darbas, kur prireiks nemažai drąsos ir išminties.