„Be patyčių“ – kova ne su vėjo malūnais

"Per tuos 15 metų mūsų atkaklios veiklos pastebime, kad žmonės bent jau nebeklausia, kas tos patyčios. Pagaliau išmokstama jas pastebėti ir tinkamai reaguoti. Juolab patyčias patiria ir skurdžiai, ir pasiturinčiai gyvenančių šeimų vaikai", – tikino A.Bujokienė.

Savanoriai išgelbės pasaulį?

"Mūsų savanoriai yra apmokyti pirmiausia išklausyti vaiką ir išsiaiškinti situaciją, kas vyksta. Ir tada kartu su vaiku mėginama ieškoti galimų sprendimo būdų. Aiškinamasi, su kuo vaikas jaučiasi saugus, kuo pasitiki, kam jis galėtų patikėti išspręsti savo bėdą. Mes vis dėlto manome, kad už patyčias pirmiausia yra atsakingi suaugusieji ir skatiname vaikus apie problemas kalbėtis su jais", – aiškino A.Bujokienė.

Būtent vaikui artimas suaugęs žmogus turėtų ieškoti sprendimo, kaip užtikrinti vaiko saugumą, nes toje situacijoje patyčių jėgų pusiausvyra dažniausiai būna labai nelygi. Iš vieno vaiko paprastai tyčiojasi daugiau vaikų, tad jis vargiai pats vienas gali apsiginti.

Nuo praėjusių metų rugsėjo Klaipėdos "Vaikų linijoje" pradėti rinkti savanoriai, iki tol šią pagalbą vaikams uostamiestyje teikdavo tik psichologai. Vilniuje ir Kaune jau seniai dirba savanoriai, kurių yra daugiau nei 200.

"Tai yra įvairiausio amžiaus, įvairiausių profesijų žmonės. Jie buvo atrinkti ir baigė maždaug pusę metų trunkančius mokymus. Iki šiol to Klaipėdoje nebuvo, bet nuo pernai rudens mes ir čia surinkome pirmą savanorių grupę, apie 20 žmonių, kurie dabar jau baigė mokymus", – pasidžiaugė A.Bujokienė.

Esą susidomėjimas savanoriauti Klaipėdoje buvo didelis. Šią misiją renkasi vidutinio amžiaus žmonės, nors tarnybos veiklos pradžioje savanoriai dažniausiai būdavo studentai.

"Dabar situacija labai pasikeitė. Ir didžiąją dalį mūsų savanorių sudaro brandūs žmonės, sukūrę šeimas, padarę karjeras ir tiesiog ieškantys, ką gero galėtų padaryti visuomenei. Įdomu tai, kad po mokymų, kurie apima daug socialinių gebėjimų, savanoriai labai džiaugiasi, kad tos žinios jiems padeda ir bendraujant su savo vaikais, kolegomis ar draugais. Iš tiesų jie čia pas mus ateina gelbėti pasaulio, bet paskui patys gauna žinių, kurios naudingos ir jiems patiems. Jie išmoksta išklausyti, išgirsti, palaikyti kitą žmogų", – dėstė A.Bujokienė.

Pagalbos galimybės išaugo

Esą kol kas nežinia, kiek reikėtų žmonių, kurie galėtų savanoriauti "Vaikų linijoje". Tačiau per pastaruosius kelerius metus jų skaičius nuolat auga ir tai džiugina tarnybos iniciatorius.

"Dar prieš ketverius metus mes galėdavome atsiliepti tik į vieną iš 24 vaikų skambučių, kitais metais – į vieną iš 17, pernykščiai duomenys džiugina, mes galime atsiliepti jau į kas antrą vaikų skambutį. Jei turėtume dar daugiau savanorių, situacija būtų geresnė. Tačiau tai susiję ne tik su žmonėmis, reikia telefono linijų, kurių skaičius irgi yra ribotas. Mes dabar bandome plėtoti mūsų pagalbą, kad pokalbiai vyktų ne tik telefonu, bet vaikai gali bendrauti ir internetu, ir paštu", – teigė A.Bujokienė.

Nuo pernai lapkričio tarnyba įdiegė naują bendravimo būdą – pokalbį gyvai internetu, kai vaikai gali pasikalbėti susirašinėdami su budinčiu konsultantu. Pastebėta, kad šis bendravimo būdas vaikams yra labai priimtinas, jiems kartais lengviau rašyti apie savo sunkius išgyvenimus nei kalbėti.

"Jau per pirmą mėnesį įvyko apie 100 pokalbių, visi – labai rimtomis temomis, apie nevaikiškus vaikų sunkumus. Šitą kanalą veikiausiai plėtosime ir toliau, nes matome, kad tai labai reikalinga ir atitinka dabartinius vaikų lūkesčius. Kol kas tokiu būdu su vaikais bendrauti galime tik tris kartus per savaitę, nes dar neturime specialiai paruoštų savanorių tokiems pokalbiams internetu", – tikino A.Bujokienė.

Siekdami išklausyti daugiau vaikų, norinčių pasidalyti savo patyčių patirtimis, "Vaikų linijos" savanoriai konsultantai šią savaitę, kovo 19–25 d., budės ilgiau.

Į vaikų ir paauglių skambučius telefonu 116111 bus atsiliepiama visą parą, o internetu su budinčiais konsultantais galima bus pabendrauti nuo 18 iki 21 val.