Kodėl reikia keisti miesto bendrąjį planą?
Šiuo metu galiojantis planas patvirtintas dar 2007 m. ir jau nebeatitinka dabarties poreikių. Nepakeitus bendrojo plano, stabdomos investicijos ir naujų projektų įgyvendinimas.
Vienas iš pavyzdžių – vietoje nebenaudojamos vandenvietės Ryšininkų gatvėje numatoma Klaipėdos sporto ir laisvalaikio komplekso statyba. Ši teritorija dabar galiojančiame miesto bendrajame plane yra numatyta infrastruktūros, o ne sporto objektams, tad kol nebus patvirtintas naujas bendrasis planas, sporto objektas čia iškilti negalės. Pagal dabartinio plano sprendinius negalima statyti ir senelių globos namų savivaldybės valdomame sklype Melnragėje, nebūtų įmanomas ir Šv. Jono bažnyčios atkūrimas. Problemų patiria ir privačių sklypų savininkai bei investuotojai, negalintys vystyti norimų projektų.
Ar miestas gali planuoti ką nori?
Pasak savivaldybės administracijos direktoriaus Gintaro Neniškio, bendrasis planas nėra vieno asmens vizija, kaip turėtų vystytis miestas. Tai bendras savivaldybės specialistų ir išorės ekspertų darbas, kurį lydėjo gausybė derinimų su įvairiomis institucijomis, organizuoti pristatymai visuomenei. Vien derinančių institucijų – net 28, o iš visuomenės sulaukta beveik 400 siūlymų, iš kurių į didelę dalį atsižvelgta, o jei atsižvelgti buvo neįmanoma, paaiškinta, kodėl.
„Be visų suinteresuotų pusių kompromiso judėjimas tolyn neįmanomas. Šalia viso to reikia nepamiršti, kad gyvename teisinėje valstybėje, tad norai ir vizijos privalo sutapti ir su teisės aktų reikalavimais“, – sakė G.Neniškis.
Ypač sudėtinga situacija susidarė dėl to, kad vienoje teritorijoje vienu metu buvo rengiami net du bendrieji planai – miesto ir uosto. Miesto bendrąjį planą rengė savivaldybė, o uosto, kuris yra valstybinės svarbos objektas, – Susisiekimo ministerija. Pagal šalyje galiojančius teisės aktus, aukštesnę galią turi būtent uosto bendrasis planas, o miestas, rengdamas savo planą, privalo atsižvelgti į uosto bendrojo plano sprendinius, net jei vizija ne visada sutampa.
„Nors tai smarkiai apriboja savivaldos galimybes planuoti savivaldybės teritoriją, ignoruodami teisės aktus ir viską planuodami išimtinai pagal miesto poreikius, toliau judėti, deja, negalėsime. Tokiu atveju nelaimės niekas – naujo bendrojo plano nebus, o kartu nebus ir sąlygų vystytis miestui bei vykdyti miesto bendruomenei svarbius projektus“, – sakė administracijos direktorius.
Vienas bendruomenės keliamų klausimų – kodėl savivaldybė naujajame bendrajame plane nenumato Žiemos uosto konversijos. Tokia konversija nenumatyta uosto bendrajame plane, o šis dokumentas, kaip jau minėta, yra aukštesnio lygmens, todėl jo sprendinius privaloma integruoti į miesto bendrąjį planą. Panaši situacija ir dėl teritorijos tarp Kalnupės, Minijos, Senosios Smiltelės, Marių g. ir Kuršių marių susisiekimo infrastruktūros, kurios specialųjį planą rengia Susisiekimo ministerija, kaip valstybei svarbaus projekto planą. Todėl jo galia aukštesnė ir jo sprendiniai savivaldybei vėlgi privalomi.
Taip pat keliamas klausimas dėl krovinių gabenimo geležinkeliais ir prašoma sprendinius keisti visų pirma tai žymint Lietuvos Respublikos bendrajame plane. Savivaldybė tokių galių neturi, tačiau aktyviai teikė pasiūlymus šalies bendrajam planui. Šiuo metu Susisiekimo ministerija rengia galimybių studiją, kurioje nagrinėja galimybes įgyvendinti miesto tarybos teiktą pasiūlymą – paskirstyti srautus iš anksto aplenkiant miesto teritoriją. Miesto bendrojo plano keitimo sprendiniuose yra numatyta centrinės geležinkelio stoties konversijos galimybė.
Nors rengiamu naujuoju planu savivaldybė numatyti to, kas prieštarauja aukštesnio lygmens dokumentams, ir negali, dedami kiti žingsniai, kad būtų rasti miestiečiams reikalingi sprendimai.
Smiltynės, Melnragės ir Girulių užstatyti nesiruošiama
Bendruomenei kyla klausimų ir dėl pajūrio teritorijų ateities. Naujasis bendrasis planas sudarys sąlygas Smiltynėje, Giruliuose bei Melnragėje steigti kurortines teritorijas, tačiau joks drastiškas užstatymas ir unikalios gamtos sunaikinimas nenumatomas ir jokių prielaidų tam nesudaroma. Melnragės ir Girulių ruože naujos plėtros teritorijos neplanuojamos, numatytos tik esamų teritorijų plėtros galimybės, tačiau ir jos dar turės būti papildomai detaliai išnagrinėtos ateityje rengiant vietovės lygmens planus.
Smiltynėje sudaromos galimybės atstatyti sunykusią gelbėjimo stotį, įrengti takelius bei kitą infrastruktūrą, kuri leistų eksponuoti buvusius karinius įtvirtinimus ir atliktų rekreacines funkcijas, taip pat atveriama galimybė atstatyti buvusio restorano „Strandhalle“ pastatą, kuris greičiausiai buvo nugriautas per Antrąjį pasaulinį karą. Reikia nepamiršti ir to, kad Smiltynėje dar galioja aukštesnio lygmens už miesto bendrąjį planą – Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo planas, tad jokia urbanizacija ar naujos statybos negalėtų vykti, jei jos neatitiktų šio dokumento.
Stadionas lieka savo vietoje
Dar vienas visuomenės nuogąstavimas – kad bus sunaikintas miesto centrinis stadionas. Nors jo veikla problemiška, naikinti stadiono nesiruošiama – jis ir toliau bus vystomas kaip specializuotas sportinis kompleksas. Šiuo metu didžioji stadiono teritorijos dalis patenka į uosto įmonių sanitarinės apsaugos zoną. Ši problema ne kartą akcentuota Susisiekimo, Aplinkos ministerijoms, Vyriausybei, Uosto direkcijai. Savivaldybės nuomone, uosto įmonės turėtų taikyti visas būtinas priemones, kad aplinkos kokybė gretimybėse nenukentėtų ir būtų galima sumažinti sanitarinės apsaugos zonos ribas bei saugiai plėtoti sporto kompleksą. Ateityje miestas siekia turėti naują stadioną šalia Palangos plento, tačiau kol kas finansavimas šiam objektui nėra skirtas, tad jokių prielaidų atsisakyti senojo centrinio stadiono neturima.
Plane – miesto vystymosi gairės
Naujajame bendrajame plane numatoma daugiacentrė miesto struktūra – sudaromos sąlygos stiprinti ne tik pagrindinį istorinį miesto centrą, bet ir tris pacentrius, kur sukuriamos galimybės atsirasti socialinės bei komercinės paskirties objektams. Tokia daugiacentrė struktūra padeda mažinti kasdienių kelionių poreikį automobiliais, susisiekimo sistema vystoma remiantis darnaus judumo principais – į tai orientuojasi šiuolaikinės urbanistinės tendencijos. Klaipėdos bendrajame plane taip pat numatoma plėtoti rekreacinius centrus – Smiltynę, Melnragę, Girulius, pietinėje dalyje numatytas priėjimas prie marių ir mažųjų laivų uostelis, šiaurinėje dalyje numatyta teritorija mokslo ir technologijų plėtrai. Skirtingai nei dabartiniame bendrajame plane, naujajame visos funkcinės zonos bus mišrios, taip sudaromos lankstesnės sąlygos verslui dėl žemės naudojimo būdo, tačiau pagrindiniai apribojimai išlieka – pavyzdžiui, pramoninėje zonoje negalės būti vystoma gyvenamoji statyba, tačiau galės atsirasti reikalingi komerciniai objektai.
„Nuėję ilgą derinimų ir geriausių sprendimų paieškos kelią, dabar sustoti prabangos jau nebeturime. Ačiū visiems dirbusiems, kad miestas turėtų šių dienų poreikius atitinkantį plėtros dokumentą, ačiū visiems siūliusiems idėjas, kėlusiems klausimus, reiškusiems nuogąstavimus ir padėjusiems rasti geriausius sprendimus, kokie tik įmanomi šioje situacijoje. Jokiu būdu neatsiribojame ir nuo naujų pasiūlymų – nors formalūs terminai jau praėjo, girdime, vertiname ir, atsiradus naujoms galimybėms, kalbėsimės toliau. O dabar kviečiu susitelkti paskutiniam žingsniui ir patvirtinti svarbiausią miesto teritorijų planavimo dokumentą“, – ragino Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas.
Naujas bendrasis planas savivaldybės tarybai teikiamas tvirtinti rugsėjo 30 d. posėdyje.
Naujausi komentarai