Miesto prokuratūroje daugėja bylų, kuriose neteisėtu pinigų pasisavinimu įtariami daugiabučių namų savininkų bendrijų pirmininkai.

Reikalauja atsistatydinimo

Šiemet teismą pasiekė tik viena byla, kurioje klaipėdiečiai nusiteikę pasiekti apkaltinamojo nuosprendžio bendrijos pirmininkei.

162 butus turinčio namo Kalnupės gatvėje gyventojai įtarinėjo bendrijos „Upė“ pirmininkę Gražiną Korsakę esą pasisavinus dalį bendrų pinigų, o dalį jų panaudojusi neteisėtai pasididindama atlyginimą sau bei buhalterei.

Tyrimas jau baigtas, byla – teisme, tačiau pradėti ją nagrinėti teismui vis nesiseka. Teisiamųjų suole sėdinti dabar jau buvusi pirmininkė teikia prašymus ir reikalauja nusišalinti proceso dalyvius.

Nors kitas teismo posėdis paskirtas tik gruodžio mėnesį, kaltinimą palaikanti prokurorė bei gyventojai įsitikinę, kad G.Korsakei nepavyks išvengti atsakomybės.

Sumokėjo savo baudą?

Moteris kaltinama per šešerius metus iššvaisčiusi ir pasisavinusi ne mažiau nei 25 tūkst. litų. Šie pinigai – bendrijos gyventojų buvo sumokėti įvairių mokesčių pavidalu, tad nukentėjusiais jaučiasi į bendriją susibūrę namo gyventojai.

G.Korsakė kaltinama ne tik nepagrįstai pasididinusi algą, bet ir iš bendrijos pinigų apmokėjusi jai teismo skirtą baudą.

Pirmininkė teismo buvo nubausta kelių tūkstančių litų suma už tai, kad asmeninio konflikto metu sumušė namo gyventoją. Nukentėjusioji kreipėsi į teismą privataus kaltinimo tvarka ir laimėjo bylą. Pripažinta kalta G.Korsakė turėjo asmeniškai sumokėti baudą, tačiau kelis tūkstančius esą paėmė ne iš savo kišenės, o iš bendrijos kasos.

Gyventojai įtarinėjo pirmininkę ir savavališkai panaudojus pinigus, kurie gauti iš vienos telekomunikacijų bendrovės už leidimą ant namo stogo sumontuoti anteną.

Piktnaudžiavimų daugės

Ši byla kol kas vienintelė iš bene dešimties šiemet Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros prokurorų tirtų bylų, kuriose įtarimai krenta ant bendrijų pirmininkų.

Panašaus pobūdžio bylas tirti nėra lengva. Mat žmonės dažniausiai vangiai renkasi kviečiami į gyventojų susirinkimus. Tokia situacija labai patogi bendrijų vadovams. Po neįvykusio bendrijos narių susirinkimo pirmininkai neretai jaučiasi esantys laisvi vienasmeniškai spręsti, kaip panaudoti namo amortizacijai ar tiksliniams darbams surinktus pinigus.

Iš tiesų įstatymai labai griežtai reglamentuoja, kaip turi būti naudojami bendri pinigai, o bendrijų buhalterija yra supaprastinta iki minimumo. Ypač dažnai vietos piktnaudžiavimui atsiranda, kai bendrijos pradeda brangiai kainuojančius darbus.

Prokurorai prognozuoja, kad panašių įtarimų apie nepagrįstai užkeltas darbų kainas bei pasisavintus pinigus ateityje gali tik daugėti.