Ką galima padaryti, kad vienintelis Lietuvos uostamiestis iš tiesų išnaudotų uosto teikiamą potencialą, o Klaipėda netaptų nykiu užkampiu?

„Klaipėdos ekonomikai reikalingas didesnis savivaldos dėmesys ir glaudesnis bendradarbiavimas tarp verslo, ugdymo įstaigų ir savivaldos“, - teigia Seimo narė Agnė Bilotaitė, inicijavusi Klaipėdos ekonomikos forumą.

Renginyje kartu su garsiausiais šalies ekonomikos ir verslo ekspertais aptarti didžiausi iššūkiai, kuriuos būtina įveikti, siekiant stiprini Klaipėdos ekonomiką ir paversti ją ryškiu regiono lyderiu.

Anot politikės, iki šiol pro pirštus žvelgiama į tai, jog Klaipėda nuolat tuštėja.

„Tai pastebi ne tik patys klaipėdiečiai, bet ir į miestą atvykę svečiai, tačiau to nematyti statistikoje. Klaipėda atrodo ekonomiškai labai sėkmingas miestas, tačiau taip didele dalimi yra dėl to, jog daugelio jos rodiklių „popieriuose“ gerina dešimtys tūkstančių išvykusių gyventojų. Per pastaruosius 10 metų Klaipėda neteko beveik 32 tūkst. žmonių. Toks emigracijos mastas sukrečiantis, ne pirmus metus kalbama apie įvairiausių darbuotojų trūkumą. Susidariusi unikali situacija, kai uosto įmonės neranda, kas norėtų ir galėtų dirbti už daugiatūkstantinius atlyginimus, tačiau vietos politikai to net neįvardija problema“, - kalbėjo A.Bilotaitė.

Nors miesto valdžia ir pripažino, kad senamiestis tapo nepatrauklus ir nepatogus ne tik gyventojams, bet ir verslui, A.Bilotaitės manymu, nedaroma beveik nieko, kad tai pasikeistų.

„Ar dėl to, kad bus rekonstruota Atgimimo aikštė, senoji turgavietė ir užbaigtas Dramos teatro remontas žmonės ir verslas sugrįš į senamiesčio gatves ir aikštes? Labai tuo abejoju. Aš ir mano komanda esame numatę visą eilę priemonių, kaip atgaivinti miesto centrą. Tarp jų - konkrečios ir ženklios mokesčių lengvatos čia dirbantiems verslininkams, supaprastintos biurokratinės procedūros, kurios šiandien stabdo naujų verslo projektų įgyvendinimą. Senamiestyje įkursime „laisvąją ekonominę zoną“, savotišką verslo inkubatorių, sudarydami čia palankias sąlygas kurtis verslui“, - vardijo A.Bilotaitė.

Klaipėdos miesto mere tapti siekianti politikė žada glaudžiau bendradarbiauti su gyventojų bendruomenėmis ir verslininkais, palaikyti nuolatinį dialogą ieškant geriausių sprendimų miestui ir formuojant jo raidos viziją.

Vienas didžiausių Klaipėdos trūkumų, anot A.Bilotaitės, tas, jog iki šiol miestas neranda savo tapatumo, neapsisprendžiama, ar tai uostamiestis, pramoninis, o gal turistinis miestas? Tai trukdo nuosekliai kurti miesto įvaizdį, įgyvendinant ilgalaikius verslo ir kultūros projektus.

„Klaipėdos ekonomiką palaiko uostas, sukuriantis daugiausiai darbo vietų. Svarbus vaidmuo tenka ir Laisvajai ekonominei zonai su visomis ten veikiančiomis įmonėmis. Tačiau reikia pripažinti, kad didelė dalis miesto ekonominio potencialo vis dar neišnaudojama. Sėkmingai miesto plėtrai trukdo ir tai, jog nebuvo kuriami ilgalaikiai miesto ir uosto bendradarbiavimo planai, neišspręstos problemos su greta uosto gyvenančiais žmonėmis, vis dar nemažai įtampos ir nepasitenkinimo iš gyventojų dėl uosto keliamo triukšmo, taršos iš mieste veikiančių pramonės įmonių. Norint, kad Klaipėda pajudėtų iš ją apėmusio sąstingio, visa tai būtina išspręsti nedelsiant. Mes pasirengę šiems iššūkiams“, - užtikrino A.Bilotaitė.

Politinė reklama apmokėta iš Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos politinės kampanijos sąskaitos. Užsakymo Nr. 1336001