Nors nemažai daugiabučių pasirengę pradėti darbus, tačiau jau kurį laiką jie priversti laukti nežinia kada startuosiančio proceso pradžios. Gyventojai neslepia, kad noras atsinaujinti būstus po truputį blėsta.

Darbai sustos

Nors uostamiesčio gyventojai buvo raginami ryžtis renovacijai ir dėjo milžiniškas pastangas, kad daugiabučiuose prasidėtų šis procesas, tačiau darbai vis neprasideda.

Klaipėdiečius piktina tai, jog tiksliai nežinoma, kada Būsto energijos taupymo agentūra (BETA) imsis derinti investicinius planus, bankai teiks kreditus.

Rumpiškės g. 21 namo pasiruošimas renovacijai tęsiasi maždaug pusmetį.

„Šią savaitę turėtume pasitvirtinti investicinį projektą, tačiau yra kita bėda – BETA sustabdė konkursus, nes, kaip sako, neturi pinigų. Iki šiol ši problema mūsų nepalietė, bet dabar visi darbai stovės“, – pastebėjo klaipėdietis Martynas Zaleckis.

Blėsta noras

Su panašiais trukdžiais susiduria ir Danės g. 33 namo gyventojai. Čia pasirengimo renovacijai veiksmai atlikti jau seniai – susirinkimai ir balsavimai įvykę, parengtas investicinis planas.

„Ir šioje vietoje sustojome. Jau metai niekur nejudame“, – teigė minėto namo gyventojas Darius Anužis.

Pašnekovo teigimu, kol kas renovacijos belaukiantieji žino tik tiek, kad procesas į priekį nejuda dėl lėšų trūkumo. Kada jų gali atsirasti, nedetalizuojama.

„Optimizmo su kiekvienu mėnesiu lieka vis mažiau. Bijau, kad kai reikės balsuoti iš naujo, gyventojai pasakys, jog nebereikia“, – teigė D.Anužis.

Anot jo, jau pirminėse diskusijose dėl pritarimo renovacijai vyresnės kartos namo gyventojai abejojo jos nauda, mat daugiau nei septynis dešimtmečius skaičiuojantieji nesitiki sulaukti nė darbų pabaigos.

„Mes labai sunkiai derėjomės, nes viena laiptinė buvo už, kita – prieš. Tačiau per kažkiek laiko kaimynystėje prasidėjo renovacija. Kaimynai pamatė, kaip gražėja namas, kaip jis vizualiai pasikeičia. Toks pozityvas ir vyresnės kartos gyventojams pakėlė ūpą“, – pasakojo namo gyventojas.

Klaipėdietis pripažino, kad po metų renovacijos laukimo namo gyventojams pasiryžimas gauti finansavimą blėsta.

Namas griūva

Herkaus Manto g. 18 namo gyventojai renovacijos pradžios laukia jau porą metų. Čia, kaip ir anksčiau minėtais atvejais, visos reikiamos procedūros jau įvyko.

Namas iki renovacijos buvo visai priartėjęs – buvo parinkti rangovai, tačiau ir čia procesas sustojo.

„Renovaciją turėjo pradėti 2015 m. kovą, tačiau mūsų rangovas bankrutavo“, – pasakojo namo gyventoja Zita Guliajava.

Pašnekovės teigimu, miesto centrinėje dalyje esantis namas griūva, sparčiai smenga pamatai, drėksta sienos, šildymo sistema skaičiuoja paskutines dienas. Gyventojai dėl neprasidedančios renovacijos tegirdi vieną priežastį – nėra pinigų.

Procesas nestovi?

Anot namų administratorių, tokių pavyzdžių, kai daugiabučių gyventojai renovacijos laukia nežinioje, uostamiestyje yra ir daugiau. Nemažai namų laukia minėtos agentūros leidimo teikti investicinius planus, kiti finansavimo.

Tai, kad šiuo metu naujų namų renovacijai stinga lėšų, patvirtino ir agentūros atstovas Klaipėdos regionui Eugenijus Šimonis.

„Šiuo metu jų gal ir nėra, tačiau, kiek žinoma, Europos investicijų bankas turi pasirašyti su atrinktais bankais sutartį ir papildys tas lėšas. Pinigų turi atsirasti“, – teigė pašnekovas.

Anot agentūros atstovo, iš viso uostamiestyje yra kelios dešimtys namų, kurie dar negavo finansavimo, nors jau yra išsirinkę rangovus. Čia darbai esą pajudės per mėnesį arba pusantro.

„Tas procesas nestovi mirties taške, jis visą laiką juda. Tačiau kiekviename name tas judėjimas yra skirtingas“, – pastebėjo pašnekovas.

Agentūra investicinius planus tvirtino iki praėjusių metų balandžio. Iki tol Klaipėdoje patvirtinti 182 namų planai.

Problemų nemato

E.Šimonio teigimu, investicinių planų BETA šiuo metu nederina, mat tai galės padaryti tik Aplinkos ministerijai paskelbus kvietimą. Kada pastaroji tokį veiksmą atliks, taip pat sunkiai nuspėjama, mat pirmiausia nuspręsta įgyvendinti jau patvirtintus planus.

Nors, kaip minėta, dešimtys uostamiesčio daugiabučių gyventojų laukia, aplinkos viceministrė Daiva Matonienė atkreipė dėmesį, kad šiuo metu svarbiau pabaigti jau pradėtus projektus.

„Pirmiausia norime padaryti darbus, kurie yra užkontraktuoti, kitas etapas – kiti projektai. Šiandien beveik tūkstantis namų yra su pilnu finansavimu. Jie yra neužbaigti, mums labai svarbu, kad jiems procesas finišuotų“, – akcentavo viceministrė.

Anot jos, nebaigus modernizuoti anksčiau pradėtų namų ir statybininkams leidus pradėti darbus kituose, situacija taptų itin įtempta.

Situacija – statybininkų rankose

„Statybininkai mus yra labai nuvylę. Apie 80–90 proc. darbų yra neužbaigiama pagal sutartinius įsipareigojimus“, – tokio sprendimo priežastis įvardijo viceministrė.

Taigi kada tiksliai renovacijai pasirengę daugiabučiai jau galės sulaukti darbų, tiksliai neįvardijama.

Tai, anot D.Matonienės priklausys nuo to, kaip dirbs statybinės kompanijos. Viliamasi, kad jau netrukus prie renovacijos turėtų prisijungti ir daugiau namų.

„Procesas tikrai nestoja. Jis vyksta labai gerai, tačiau jį dar reikia kontroliuoti, jog statybų kompanijos laiku įvykdytų savo įsipareigojimus“, – tikino viceministrė.

Siūlo alternatyvą

Kada tiksliai galės teikti lėšas naujiems namams, nežino ir bankai. SEB banko verslo plėtros departamento direktorius Linas Januševičius pastebėjo, kad kol kas bankas vis dar dalyvauja konkurse, kurį vykdo Europos investicinis bankas, tačiau pinigų dar negauta.

„Procedūros dar nėra baigtos. Dar gali trukti kelis mėnesius, kol finišuos konkursas“, – pastebėjo L.Januševičius.

Prasidedančios renovacijos nesulaukiantys klaipėdiečiai suka galvas, kaip išjudinti šį procesą.

Kai kurie politikai teigia turintys minčių, kaip šiuo metu susidariusią situaciją būtų galima išspręsti.

Seimo narys Linas Balsys pastebėjo, kad dabartinis renovacijos modelis stringa todėl, kad suderinami itin dideli investiciniai projektai, kuriems prireikia daug pinigų.

„Alternatyvusis variantas leistų renovaciją vykdyti etapais ir pasiekti aukštesnę energetinę klasę. Valstybės parama būtų skiriama ne už atliktus darbus, kaip dabar, o įvertinus pasiektą naują energetinę klasę“, – paaiškino politikas.

Taip pat siūloma leisti gyventojams kaupti lėšas ir atlikti darbus, už kuriuos šiuo metu valstybė paramos neteikia. Lėšų tokiems darbams gyventojai galėtų tikėtis ir iš investuotojų, kuriais galėtų tapti ir namų administratoriai.

Verte abejoja

Pašnekovo teigimu, toks modelis, kai renovacija būtų vykdoma dalimis, valstybei leistų efektyviau susiplanuoti lėšas ir išjudinti šiuo metu stojantį naujų projektų įgyvendinimo traukinį.

„Investicija būtų nedidelė, o efektas – didelis. Tai būtų galima daryti masiškai“, – pastebėjo L.Balsys.

Šiuo metu politiko siūlymas dar tik įpusėjo svarstymą, tačiau anot jo, jaučiamas nemenkas pasipriešinimas šiai iniciatyvai.

Aplinkos viceministrė taip pat abejojo tokios idėjos veiksmingumu. D.Matonienės pabrėžė, šiuo metu vertėtų mąstyti, kaip efektyvinti jau pasirinktą renovacijos modelį, o ne susitelkti į naujų strategijų kūrimą.

„Manau, kad šį gerą pavyzdį reikia tęsti, o ne užsiimti naujų idėjų generavimu, kurios, mano manymu, gali būti labai rizikingos ir vėl viską sustabdyti“, – teigė viceministrė.